Hanelijaus tema
Die Schwalbe 1950
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| #2 Tiesioginis matas dviem ėjimais. Hanelijaus tema. Mėginimas1. Žef6? - grėsmė: 2. Rc3# (A),paneigimas: 1... B:c5!(a) 1. Žd2? - grėsmė: 2. Bd3#(B), 1. ... Že5 2. Že6# 1. ... Žf2 2. Ve3#paneigimas:1. ... R:c5! (b) 1. Žd6! - grėsmė: 2. Žb5# 1. ... B:c5 (a) 2. Bd3# (B) 1. ... R:c5 (b) 2. Rc3#(A)[1] | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Hanelijaus tema – tai šachmatų kompozicijos tema, kurios turinį sudaro tai, kad klaidinančiame pėdsake pateiktos mato – grėsmės bei paneigimai, sprendinyje sudaro teminius variantus. Jai būdinga ir tai, kad vyksta matų kaita: į pirmojo klaidinančio pėdsako paneigimą atsakoma mato ėjimu, kuris antrajame paneigime buvo – grėsmė, o į antrojo paneigimą – matu, kuris pirmajame buvo grėsme.[2]
Žinoma ciklinė ir atvirkščia šios temos formos. Naudojama, kuriant dviejų, ar trijų ėjimų šachmatų uždavinius.
Istorija
Temą 1950 m. pasiūlė suomių šachmatų kompozitorius Janas Hanelijus. (Jan Ingvar Hannelius; 1916–2005)[3], patalpinęs savo uždavinį žurnale Die Schwalbe. Jo vardu ir pavadinta ši tema[4].
Uždavinių pavyzdžiai
Rusų šachmatų kompozitoriaus A. Maksimovskicho (Максимовских Александр Петрович; g. 1939)[5]uždavinyje atskleidžiama Hanelijaus tema: du mėginimai su dviem paneigimais ir sprendinys, kuriame paneigimai ir matai sudaro teminius variantus.
1-as mėginimas1. Ba8? - grėsmė 2. B:a7#(A,) paneigiamas 1….c5! (a)
2-as 1. Bb8? - grėsmė 2. Rb7# (B), paneigiamas 1…c6 (b).
Uždavinys sprendžiamas 1. Bh7! (cugcvangas). Abu - mėginimo ir paneigimų matų ėjimai, įeina į sprendinio variantus – tik matai sukeisti vietomis:1…c5 (a) 2. Rb7#(B) ir 1…c6(b) 2.Bxa7#(A).
Nors Hanelijaus tema dažniau naudojama, kuriant dviejų ėjimų šachmatų uždavinius, tačiau kuriami ir trijų ėjimų. Toks atvejis pateiktas vokiečių kompozitoriaus Sveno Tromlerio (Sven Trommler; gim 1966 m.)[6] kompozicijoje.
Hanelijaus tema, išreikšta trimis, ar keturiais variantais, įgauna uždaro ciklo formą. Kito vokiečių kompozitoriaus Huberto Gokelio (Hubert Gockel; gim 1960 m.)[7]uždavinyje yra keturi mėginimai:
1. Bf2? – grėsmė: 2. Rxc4#(A); paneigimas: 1. … Be2 (a) !
1. Vg4? – grėsmė: 2. Bc3#(B); paneigimas: 1. … exd4(b) !
1. Bxe5? – grėsmė: 2. Žf4#(C); paneigimas: 1. … cxb3!(c)
1. B5xc4? – grėsmė: 2. B4c3#(D); paneigimas: 1. … Rxc2!(d)
Uždavinio sprendinyje, greta mėginimų paneigimų keturiuose teminiuose variantuose, stebime matuojančių ėjimų, buvusių – grėsmėmis, ciklinę kaitą:
1. Vh7!
1. … Be2(a) 2. Bc3#(B)
1. … exd4(b) 2. Žf4#(C)
1. … cxb3(c) 2. B5c3#(D)
1. … Rxc2(d) 2. Rxc4#(A)[8]
Aleksandras Maksimovskichas Šahs (Rīga) 1975
| Svenas Tromleris League of Macedonian Problemists 2012
| Hubertas Gokelis Schach -Aktiv 1988
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šią temą šachmatų kompozitoriai naudoja, kurdami: tiesioginius[12], atvirkščio mato[13] ir pasakiškus[14]šachmatų uždavinius.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai
Nuorodos
Jano Hanelijaus atminimo šachmatų kompozicijos turnyro MT 2006 uždaviniai