Gruodžio 28

Tarptautinė kino diena

Albutas – Albutė – Algardas – Algardė – Ema – Jaugina – Jauginas – Inga – Ivita – Irvita – Ingeborga – Kamilė – Kantvilas – Vaidilutė – Vidas

• 1565 – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas išleido privilegiją steigti pavietų Seimelius. Tuo metu Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į 26 pavietus, kuriuos jungė 13 vaivadijų.
• 1897 – vyskupas Antanas Baranauskas Seinų katedroje pirmą kartą sakė pamokslą lietuvių kalba.
• 1919 – įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga.
• 1929 – Kaune surengtos pirmosios bokso varžybos, kurių iniciatorius buvo lakūnas Steponas Darius.
• 1956 – Simnui pakartotinai suteiktos miesto teisės, prarastos XVIII a. pabaigoje.
• 1963 – pradėjo veikti Kėdainių chemijos kombinatas.
• 1991 – atkurta Lietuvos darbo federacija.
• 2006 – Ramūnas Butautas tapo naujuoju Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneriu.
• 2007 – transliaciją pradėjo Šiaulių regioninė radijo stotis RS2.

• 1778 m. – Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis, lenkų politikas, finansininkas (m. 1846 m.).
• 1862 m. – Morisas Rozenfeldas, moderniosios žydų poezijos pradininkas (m. 1923 m.).
• 1878 m. – Juozas Kubilius, Lietuvos visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1917 m.).
• 1886 m. – Vladislovas Januševskis-Janušauskas, lietuvių kilmės cirko artistas (m. 1970 m.).
• 1907 m. – Stasys Vaitkus, Lietuvos dailininkas skulptorius, fotografas, muziejininkas (m. 1989 m.).
• 1910 m. – Jonas Šeštokas, Lietuvos mokslininkas, zoologas, biologijos mokslų kandidatas. Buvo Lietuvos hidrobiologų draugijos narys (m. 1986 m.).
• 1912 m. – Pranciškus Juozapavičius, kunigas, monsinjoras (m. 1997 m.).
• 1919 m. – Rapolas Napoleonas Vindašius, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1996 m.).
• 1928 m. – Leonardas Kairiūkštis, Lietuvos miškininkas, akademikas (m. 2021 m.).
• 1941 m. – Vytautas Verseckas, choro dirigentas.
• 1946 m. – Aldona Žemaitaitienė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono ūkio bei politinė veikėja.
• 1949 m. – Petras Venslovas, lietuvių aktorius ir režisierius, skaitovas.
• 1955 m.:
  • Aleksandras Algirdas Abišala, lietuvių verslininkas, verslo konsultantas, politikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, Lietuvos nepriklausomos valstybės akto signataras.
  • Zita Kukuraitienė–Ramūnaitė, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja.

• 1844 m. – Juozapas Mykolas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1805 m.).
• 1847 m. – Ignacas Jakovickis, Lietuvos geologas, filosofijos kandidatas (g. 1794 m.).
• 1863 m.:
  • Antanas Mackevičius, lietuvių kunigas, vienas iš 1863 m. sukilimo vadų (g. 1828 m.).
  • Povilas Bagdonavičius, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1841 m.).
• 1941 m. – Pranas Morkūnas, lietuvių poetas, vertėjas. Dadaistas imažinistas, apibūdinamas kaip ir turinio, ir formos avangardistas.^[1] (g. 1900 m.).
• 1944 m. – Kazys Veverskis, Lietuvos laisvės armijos (LLA) steigėjas (steigimo metu, 1941 m. gruodžio mėn., buvo 28 metų Vilniaus universiteto teisės studentas), anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje.
• 1964 m. – Algimantas Mackus, lietuvių poetas (g. 1932 m.).
• 1985 m. – Vladas Bublys, Lietuvos agronomas, agronomijos daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1903 m.).
• 1989 m. – Rolandas Butkevičius, Lietuvos aktorius (g. 1934 m.).
• 1997 m. – Romanas Andriuškevičius, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1931 m.).
• 2022 m. – Agnė Jagelavičiūtė, lietuvių stilistė, rūbų dizainerė, buvusi mados žurnalo „L'Officiel“ redaktorė, televizijos laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė (g. 1980 m.).^[2]

• 1836 – Ispanija pripažino Meksikos nepriklausomybę.
• 1869 – Viljamas Seimplas užpatentavo kramtomąją gumą.
• 1895 – kinenatografo gimimo diena: Paryžiaus Kapucinų bulvaro kavinėje „Grand Cafe“ pirmą kartą viešai parodyta brolių Liumjerų kino programa. Pirmasis parodytas filmas – „Darbininkų išėjimas iš Liumjerų gamyklos“.
• 1922 – Rusijai, Baltarusijai, Ukrainai ir Transkaukazo federacijai sudarius konfederaciją, įsteigta Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS).
• 2005 – Bulgarija iš Irako išvedė visus 130 savo karių.

• 1856 m. – Vudrou Vilsonas, dvidešimt aštuntasis JAV prezidentas (m. 1924 m.).
• 1888 m. – Frydrichas Vilhelmas Murnau, vienas įtakingiausių nebyliojo kino laikotarpio Vokietijos kino režisierių. Aktyvus XX a. 3-iojo dešimtmečio ekspresionizmo judėjimo Vokietijos kine veikėjas. Kai kurie F. W. Murnau nebyliojo kino filmai pražuvo, bet daugelis išliko (m. 1931 m.).
• 1903 m. – Džonas fon Neimanas, žydų kilmės vengrų matematikas (m. 1957 m.).
• 1909 m. – Francis Bacon, airių kilmės anglų figūrinės tapybos kūrėjas, taip pat tolimas Elžbietos laikų filosofo Francis Bacon palikuonis (m. 1992 m.).
• 1912 m. – Dagmar Falk, švedų mokslininkė-slavistė, jotvingių palikimo tyrinėtoja, viena iš Švedijos Jotvingių ekspedicijos organizatorių.
• 1931 m. – Guy Ernest Debord, prancūzų rašytojas, kino režisierius, Lettrist International ir Situationist International (SI) judėjimų įkūrėjas, taip pat judėjimo Socialisme ou Barbarie narys (m. 1994 m.).
• 1934 m. – Yujiro Ishihara, japonų aktorius^[3] (m. 1987 m.).
• 1944 m. – Kary Banks Mullis, 1993 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4].
• 1945 m. – Vladimiras Čchikvadzė, Rusijos diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje.
• 1950 m. – Hugh McDonald, amerikiečių muzikantas ir bosistas, kuris groja roko grupės Bon Jovi studijiniuose įrašuose ir gyvų koncertų metu nuo 1994 m., kai grupę paliko Alec John Such.
• 1951 m. – John Gray, filosofijos daktaras, devynių bestselerių autorius.
• 1969 m. – Linusas Benediktas Torvaldsas, Linux branduolio kūrėjas ir ligšiolinis koordinatorius.
• 1972 m. – Patrikas „Patas“ Maiklas Rafteris, buvęs profesionalus Australijos tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. Per savo karjerą Patrikas laimėjo 11 ATP titulų. Rafteris du kartus laimėjo US Open turnyrą ir du kartus pateko į Vimbldono finalą. Jis yra geras švedo Jono Bjorkmano draugas.
• 1978 m. – John Legend, Amerikos R&B dainininkas, dainų autorius, ir pianistas. Penkių Grammy apdovanojimų laimėtojas.
• 1979 m. – Džeimsas Railis Bleikas, profesionalus JAV tenisininkas. Šiuo metu jis ATP reitinge užima 44 vietą. Dabar Džeimsas yra trečias pagal reitingą JAV tenisininkas. Bleikas yra žinomas dėl savo greičio ir stiprių smūgių iš dešinės. 2006 metais jis pateko į baigiamojo metų turnyro (Tennis Masters Cup) finalą, bet jame pralaimėjo šveicarui Rodžeriui Federeriui. 2007 metų liepos 3 dieną, buvo pristatyta Džeimso Bleiko knyga Breaking Back: How I Lost Everything and Won Back My Life, kurioje jis pasakoja apie savo sugrįžimą po nesėkmingo 2004 metų sezono. Džeimsas parašė šią knygą kartu su Andriu Frymandu.
• 1981 m.:
  • Khalid Boulahrouz, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir VfB Stuttgart klubo gynėjas.
  • Mika Vejrynenas, Suomijos futbolininkas. PSV Eindhoven ir Suomijos nacionalinės rinktinės saugas.
• 1986 m. – Tomas Hadlstounas, Anglijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Tottenham Hotspur klube, yra kandidatas į Anglijos futbolo rinktinę.
• 1987 m. – Thomas Alexander Dekker, amerikiečių aktorius^[5].

• 1585 m. – Pierre de Ronsard, prancūzų poetas (g. 1524 m.).
• 1870 m. – Aleksejus Lvovas, rusų smuikininkas, kompozitorius, visuomenės veikėjas (g. 1798 m.).
• 1925 m. – Sergejus Aleksandrovičius Jeseninas, rusų poetas, vienas iš populiariausių ir žinomiausių XX amžiaus rusų poetų (g. 1895 m.).
• 1937 m. – Joseph-Maurice Ravel, prancūzų kompozitorius, Oksfordo universiteto garbės daktaras (nuo 1928) (g. 1875 m.).
• 1945 m. – Teodoras Hermanas Albertas Dreizeris, JAV rašytojas natūralistas, savo kūriniuose aprašęs šiurkščią gyvenimo realybę (g. 1871 m.).
• 1955 m. – Renė Lerišas, prancūzų chirurgas, daktaras (g. 1879 m.).
• 1975 m. – Aleksejus Kiričenka, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1908 m.).