Gintališkės piliakalnis

Gintališkės piliakalnis
[[Image:|250px]]
Gintališkės piliakalnis
Gintališkės piliakalnis
Koordinatės
56°03′04.8″ š. pl. 21°42′11.5″ r. ilg. / 56.051333°š. pl. 21.703194°r. ilg. / 56.051333; 21.703194
VietaPlungės rajonas
SeniūnijaPlatelių seniūnija
Aukštis10-14 m
Plotas65 x 60
Priešpilisgyvenvietė
NaudotasI tūkstantmetis - XIV a.
Žvalgytas1948, 1966
Tirtas1940, 1968-1971 m.
Registro Nr.A797P / 5478 / AR792

Gintališkės piliakalnis ir kapinynas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A797P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR792) – piliakalnis ir kapinynas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gintališkės kaimo. Pasiekiamas keliu Gintališkė – Salantai pavažiavus nuo Gintališkės centro 1,3 km, prieš upeliuką pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 300 m iki antros sodybos – yra iškart už jos.

Piliakalnis

Piliakalnis, vadinamas Pilė, įrengtas aukštumos kyšulyje, į vakarus nuo kaimo, Salanto dešiniajame krante, jo santakoje su Kūlupiu. Piliakalnį iš vakarų juosia Salanto, iš šiaurės ir rytų - Kūlupio slėniai. Šlaitai statūs, 10–14 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 65 x 60 m dydžio, 2 m žemesne vakarine dalimi, Jos pietrytiniame krašte supiltas puslankio formos 57 m ilgio, 8 m aukščio, 50 m pločio pylimas 7,5 m aukščio išoriniu šlaitu.[1]

Piliakalnis labai apardytas arimų: pylimas nuskleistas, vakarinio šlaito apačia eroduoja. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais medžiais.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 ir 1966 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1989 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai

Kapinynas

Apie 0,5 km į pietus nuo piliakalnio, Salanto dešiniajame krante, kalvoje, yra kapinynas. 1940 m. Kauno kultūros muziejus (vadovas Pranas Baleniūnas) ištyrė 150 m² plotą. Rado X a. - XI a. 21 nedegintą ir 12 sudegintų mirusiųjų kapų su gausiomis įkapėmis.

1968-1969 m. ir 1971 m. Telšių kraštotyros muziejus (vadovas Vitas Valatka) ištyrė apie 800 m² plotą. Rado XI a.- XIV a. 3 nedegintus ir 47 sudegintus mirusiųjų kapus, ugniavietę ir 166 apeigines duobes. Kapuose buvo daug darbo įrankių (geležinių pentinių plačiaašmenių kirvių, dalgių, peilių, ylų, adatų), ginklų (geležinių ietigalių, kalavijų ir jų makščių apkalų, kovos kirvių, geležinių ir žalvarinių pentinų, diržo sagčių), papuošalų (apgalvis, karolių apvarų, žalvarinių antkaklių, apyrankių, smeigtukų, žiedų, pasaginių aguoniniais ir storėjančiais galais segių), žąslų ir balno kilpų, žalvarinių geriamojo rago apkalų, žalvarinės svarstyklės ir svarelis. Radinius, iš viso 3426 daiktus, saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, Telšių žemaičių muziejus Alka ir Lietuvos nacionalinis muziejus [2]

Aplinkiniai piliakalniai

Mosėdžio piliakalnis 18 km
Laivių piliakalnis 7,5 km
Jedžiotų piliakalnis 28 km
Apuolės piliakalnis 27 km
Mikytų piliakalnis 13 km
Užpelkių piliakalnis 7 km
Joskaudų piliakalnis 34 km
Imbarės piliakalnis 7,5 km
Žernių piliakalnis 18 km
Alsėdžių piliakalnis 21 km
Dauginčių piliakalnis 16 km
Imbarės piliakalnis 9 km
Nausodžio piliakalnis 17 km
Gandingos piliakalnis 18 km
Surblių piliakalnis 10 km
Stanelių piliakalnis 18 km

Šaltiniai

  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 158.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p. 64.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.16. P.387; B.123. P.845.
  • Kultūros paminklų apsaugos įstaigos medžiaga. KPC archyvas. F.17. Ap.2. B.49. P.275.
  • B. Tarvydas. Gražiausioji Žemaičių vietovė // Žemaičių prietelius (Telšiai). 1937. Nr.31. P.7.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.

Nuorodos