Giedraičiai
Kitos reikšmės – Giedraičiai (reikšmės).
| Giedraičiai | ||
|---|---|---|
 | ||
  Giedraičiai | ||
| 55°04′23″š. pl. 25°15′40″r. ilg. / 55.073°š. pl. 25.261°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis | |
| Savivaldybė |  Molėtų rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Giedraičių seniūnija | |
| Gyventojų | 553 | |
 Vikiteka | Giedraičiai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Giedrojcie, rus. Гедройце[2] | |
Giedraičiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybėje, 21 km į pietvakarius nuo Molėtų, Kiemento ežero vakariniame krante. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos. Yra paštas (LT-33025), biblioteka, vaistinė, ambulatorija, dvi maisto prekių (ir viena ūkinių prekių) parduotuvės.
Giedraičiai įsikūrę plentų 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai , 4302 Paširvintys–Juodiškiai–Giedraičiai ir 2804 Giedraičiai–Bekupė–Želva sankryžoje.
Etimologija
Miestelio pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Giedraitis.[3] Tai liudija ryšį su garsiąja kunigaikščių Giedraičių gimine, valdžiusia šias vietas nuo XIV a. (dvarininkinis vietovardis).
Istorija
Rašytiniuose šaltiniuose Giedraičiai vok. Gedereiten pirmą kartą paminėti 1338 m. kryžiuočių kronikose. Giedraičius 1373 m. ir 1375 m. nusiaubė kalavijuočiai. Tai buvęs vienas svarbiausių kunigaikščių Giedraičių kunigaikštijos centrų. 1410 m. pastatyta bažnyčia, perstatyta 1443 m. ir po 1676 m. 1514 m. minimas miestelis. XVIII a. pabaigoje beveik visas miestelis priklausė bažnyčios jurisdikai.
1777–1782 m. veikė parapinė, 1874 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1922 m. progimnazija, nuo 1944 m. vidurinė mokykla, nuo 1990 m. Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla, nuo 2015 m. balandžio 15 d. vidurinė mokykla tapo Gimnazija (Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija).
1831 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai, įvyko jų susirėmimas su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1861–1950 m. Giedraičių valsčiaus centras. 1863 m. birželio mėn. prie Giedraičių sukilėlius (vadas A. Minskis) apsupo Rusijos kariuomenės daliniai, per kautynes žuvo 15 sukilėlių, 45 (ir vadas) pateko į nelaisvę. 1892 m. atidaryta vaistinė, iki 1897 m. – pašto skyrius. XIX a. Giedraičiai – Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus centras.[4]
1911–1914 m. vietos lenkai priešinosi lietuvių kalbai bažnyčioje, keldavo riaušes. 1920 m. lapkričio 17-21 d. ties Giedraičiais įvyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio kautynės – Giedraičių mūšis,[5] po kurio buvo sustabdyta tolesnė lenkų armijos agresija.
Sovietmečiu buvo specializuoto pieno ir mėsos gamybos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė Molėtų sviesto gamyklos cechas.
2008 m. patvirtintas dabartinis Giedraičių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| LDK laikai | Giedraičių valsčiaus centras | Giedraičių kunigaikštystės centras |
| 1861–1921 m. | Vilniaus apskritis | |
| 1921–1948 m. | Ukmergės apskritis | |
| 1948–1950 m. | Širvintų apskritis | |
| 1950–1955 m. | Giedraičių apylinkės centras | Širvintų rajonas |
| 1955–1956 m. | Nemenčinės rajonas | |
| 1956–1995 m. | Molėtų rajonas | |
| 1995– | Giedraičių seniūnijos centras | Molėtų rajono savivaldybė |
.jpg)
Architektūra
Giedraičių plano struktūra radialinė. Centre – išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Svarbiausi statiniai:
- Klasicistinė bebokštė Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia, statyta 1809 m., statybą rėmė vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Presbiterijos sienoje įmūryta jos fundatoriaus vyskupo širdis. Halinėje trinavėje stačiakampio plano bažnyčioje yra:
- Šventoriuje – kvadratinė dviejų tarpsnių (apatinis – akmenų mūro, viršutinis – medinis) varpinė.
- Kapinėse – dvarininkų Graužinių koplyčia.
- Paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, apie 1928 m., dailininkas Antanas Jaroševičius, TSRS okupacijos metais nenugriautas, apie 1970 m. restauruotas.
- Senajame mokyklos pastate įkurtas kraštotyros muziejus, supažindinantis su čia dirbusio dailininko A. Jaroševičiaus (1870–1956 m.) gyvenimu ir veikla bei kitais žymiais Giedraičių krašto žmonėmis.
Gyventojai
1775 m. Giedraičiuose buvo 4 dūmai.
 | ||||||||
| 1862 m.*[2] | 1866 m. | 1897 m.sur. | 1905 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 138 | 206 | 548 | 350 | 445 | 495 | 601 | ||
| 1977 m.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1985 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | ||
| 720 | 811 | 613 | 721 | 778 | 684 | 553 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838), Žemaičių vyskupas nuo 1801 m.
- Merkelis Giedraitis (1536–1609), Žemaičių vyskupas nuo 1576 m.
- Maria Wojciechowska (1869–1959), dvarininkė, Lenkijos prezidento S. Wojciechowski žmona
XV a. ne vienas studentas iš Giedraičių įsimatrikuliavo Krokuvos universitete: Albertas Mažeikonis 1460 m., Jurgis ir Mykolas Jurgio 1461 m., Gabrielis 1472 m., Stanislovas Pauliaus 1491 m., Mykolas Stanislovo iš Giedraičių vilniškis 1499 m.
Galerija
2-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko karininkai atsiėmus Giedraičius. 1920 m. lapkričio 22 d.
Giedraičių mūšyje su Lenkijos kariuomene žuvusių Lietuvos karių kapai. XX a. 4 deš.
Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams
Devintojo pėstininkų pulko kariai, žuvę ties Giedraičiais
Devintojo pėstininkų pulko priesaika
Devintojo pėstininkų pulko karių kapai
Senoji mokykla
Paminklas Giedraičių 650 metinėms
Paminklas kapinėse
Varpinė
Šaltiniai
Nuorodos
- Giedraičiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 507 psl.
- Giedraičių istorija Archyvuota kopija 2020-12-02 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | Bekupė – 5 km | MOLĖTAI – 25 km Luokesa – 21 km | | ||||||||
| Juodiškiai – 6 km Alionys – 13 km ŠIRVINTOS – 23 km |
| Rudokai – 6 km Dubingiai – 13 km | |||||||||
| GLITIŠKĖS – 12 km PABERŽĖ – 16 km | |||||||||||
