Geometrinė progresija
Geometrinė progresija – skaičių seka, kurioje kiekvienas narys pradedant antruoju gaunamas padauginus ankstesnįjį iš pastovaus skaičiaus (koeficiento, dar vadinamo geometrinės progresijos vardikliu), kuris nėra lygus nuliui.[1]
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/99/Geometric_sequences.svg/300px-Geometric_sequences.svg.png)
Skirtingai nei aritmetinės progresijos, geometrinės progresijos augimas arba mažėjimas yra eksponentinis, o ne tiesinis.
Apibrėžimas
Skaičių seka vadinama geometrine progresija, jei tam tikram skaičiui
tenkinama ši sąlyga:
Skaičius vadinamas geometrinės sekos vardikliu
.
Jeigu yra žinomas pirmasis progresijos narys a=a1 ir vardiklis q, tada n-asis narys gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:
Priklausomai nuo vardiklio reikšmės, sekos riba skiriasi:
- Jei 0 < q < 1, seka artėja į 0
- Jei q = 1, sekos riba yra a (visi sekos nariai yra lygūs)
- Jei q > 1, seka artėja į begalybę
- Jei 0 > q > −1, seka artėja į 0. Šiuo atveju yra du posekiai (teigiamų ir neigiamų narių), artėjantys į 0
- Jei q = −1, egzistuoja du posekiai, kurių vieno riba a, kito −a
- Jei q < −1, egzistuoja du posekiai, kurių vieno riba yra
(begalybė), kito −
Geometrinė progresija, kurios vardiklio modulis q yra mažesnis už vienetą vadinama nykstamąja geometrine progresija.[2]
Pavyzdžiai
- Seka
yra geometrinė seka su vardikliu
- Seka
yra geometrinė seka su vardikliu
- Seka
yra geometrinė seka su vardikliu
Savybės
Geometrinės progresijos charakteringoji savybė – seka su teigiamaisiais nariais yra geometrinė progresija tada ir tik tada, kai bet kuris jos narys, išskyrus pirmąjį (ir paskutinįjį, kai progresija yra baigtinė), yra lygus gretimų narių geometriniam vidurkiui.[3]
Geometrinės progresijos narių suma
Geometrinės progresijos baigtinio n narių skaičiaus suma yra:
.
Begalinės mažėjančios geometrinės progresijos narių suma ( | q | < 1 ! ) yra:
.
Istorija
Vienintelis žinomas geometrinės progresijos įrašas iš Babilono matematikos laikų yra įspaustas molio lentelėje, šios progresijos pagrindas – 3, o vardiklis 1/2.[4]
Euklido Pradmenų (apie 300 m. pr. m. e.) VIII ir IX knygose yra analizuojamos geometrinės progresijos ir pateikiamos jų savybės.[5]