Enskiškiai
| Enskiškiai Želanojė rus. Желанное vok. Henskischken, Hensken | |
|---|---|
  Enskiškiai Želanojė | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija |
| Sritis |  Kaliningrado sritis |
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Gyventojų | 127 |
| Altitudė | 68 m |
| Pašto kodas | 238743 |
| Tel. kodas | +7 40164 |
Enskiškiai, Enzkiškiai[1] arba Želanojė (vok. Henskischken, nuo 1938 m. birželio 6 d. Hensken, 1945–1946 m. rus. Хенскишкен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Желанное) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Vesnovo kaimo gyvenvietės kaimas 7 km į vakarus nuo Pilkalnio, 20 km į pietvakarius nuo Lazdynų, prie kelio R 508 Majakovskojė – Dobrovolskas, prie Būdupės.
Istorija
Įkurti 1516 m.[1] Ankstesnis pavadinimas Eglenick, Egelnicken. Istoriniai pavadinimų rašybos variantai: Hensckischcken, Henschkischcken, Hennkischken.[2] Po 1709–1711 m. maro į Enskiškius atsikėlė vokiečių kolonistų iš Nasau kunigaikštystės.[3] 1785 m. buvo mišrusis kaimas su vėjo malūnu, aliejaus spaudykla ir 37 ugniakurais,[4] 1821 m. – mišrusis kaimas su vėjo malūnu ir 184 gyventojais.[5] 1854 m. Enskiškiuose buvo vėjo malūnas, 49 gyvenamieji pastatai ir 365 gyventojai, Mažuosiuose Enskiškiuose – 1 gyvenamasis pastatas ir 16 gyventojų.[6] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Užpjaunių, Grumbkaukaičių domenų valsčiams, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Enskiškių valsčiaus centras. Tikintieji priklausė Kusų evangelikų liuteronų parapijai.
Enskiškiuose buvo mokykla, paštas, svečių namai, valsčiaus įstaigos, vėjo malūnas. XIX a. pab. ar XX a. pr. kaime susiformavo du dvarai. Tarpukariu Enskiškių centrinėje dalyje abipus Pilkalnio–Gumbinės vieškelio buvo keliolika gatvinio kaimo sodybų, kaimo rytuose buvo Mažieji Enskiškiai su keliolika nedidelių vienkiemių. Atskiri vienkiemiai stovėjo ir kitose kaimo dalyse. Į šiaurę nuo kaimo centro buvo pelkėta įduba, kurioje kastos durpės, vakaruose ir rytuose – nedideli karjerai. Enskiškiuose atrastas senojo geležies amžiaus kapinynas.[1]
1944 m. rudenį, artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Vokietijos gilumą, vietinių gyventojų nebeliko. Po Antrojo pasaulinio karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Pastaruoju metu gyvenvietėje apgyvendinami iš kitų buvusios TSRS respublikų atvykę persikėlėliai.[7]
Kaimo pavadinimas pavardinės kilmės, iš Enskis arba Enskys. Enskio pavardę mini Kristijonas Donelaitis „Metuose”.[1] Enskiškiai minimi Jono Basanavičiaus tautosakos rinkinyje „Iš gyvenimo vėlių bei velnių”.[8]
Gyventojai
 | |||||||
| 1905 m. | 1910 m.[9] | 1933 m. | 1939 m.[10] | 2002 m. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 469 | 460 | 457 | 423 | 130 | 127 | ||
| |||||||
Šaltiniai
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
Nuorodos
- Mitologinė sakmė apie kerdžių, matantį vėles, Jono Basanavičiaus tautosakos rinkinyje „Iš gyvenimo vėlių bei velnių”. Knygadvaris.lt
- Mitologinė sakmė apie įvairius baidymus Jono Basanavičiaus tautosakos rinkinyje „Iš gyvenimo vėlių bei velnių”. Knygadvaris.lt
- Želanojė bankgorodov.ru