Genisteinas
 | Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – PRastas vertimas, nesuvokiant verčiamo teksto Jei galite, sutvarkykite. |
| Genisteinas | |
|---|---|
 | |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| 5,7-dihidroksi-3-(4-hidroksifenil)chromen-4-onas | |
| CAS numeris | [446-72-0] |
| Cheminė formulė | C15H10O5 |
| Molinė masė | 270,24 g/mol |
| SMILES | C1=CC(=CC=C1C2=COC3=CC(=CC(=C3C2=O)O)O)O |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | geltoni kristalai |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Genisteinas – flavonoidų klasės izoflavonas, pasižymintis antiskleroziniu, antihelmintiniu, antioksidaciniu bei priešvėžiniu (išimtis – estrogen-priklausomos neoplazmos) veikimu. Genisteino ir daidzeino yra lubinuose, pupose, sojose, kalninėse puerarijose ir raibstegliuose (Psoralea)[1][2] kaip ir vaistiniame augale flemingijoje Flemingia vestita[3] ir kavoje.[4]. Itin gausu genisteino petražolėse. Parodyta, kad be antioksidacinio ir antihelmintinio veikimo daugelis izoflavonų sąveikauja su gyvūnų ir žmonių estrogenų receptoriais, sukeldami efektus, panašius į sukeliamus estrogenų. Izoflavonai taip pat sukelia ir nehormoninius efektus.
Genisteinas pirmą kartą buvo išskirtas 1899 m. iš dažinio prožirnio (Genista tinctoria), pagal šio augalo lotyniška pavadinimą pavadintas ir aptiktas junginys. Struktūra išaiškinta 1926 m., kai buvo aptikta, kad jis yra identiškas prunetoliui. Chemiškai susintetintas 1928 m.[5]
Biologiniai efektai
Antioksidantas
Genisteinas veikia kaip ir daugelis izoflavonų – atlieka ląstelėje antioksidanto vaidmenį, slopina agresyvių laisvųjų radikalų pažeidžiamąjį veikimą įvairiuose audiniuose.[6][7]
Antihelmintikas
Flemingia vestita šaknų žievės ekstraktas yra tradicinis antihelmintinis Khasi genties Indijoje preparatas. Tiriant jo anthelmintinį veikimą genisteinas buvo pripažintas pagrindiniu izoflavonu, atsakingu už kirmėlių išvarymo efektą.[3][8] Parodytas genisteino efektyvumas prieš žarnyno parazitus, tokius kaip paukščių kaspinuotis Raillietina echinobothrida[8], kiaulienos trematoda Fasciolopsis buski,[9] ir avims itin kenksmingą kepeninę siurbikę Fasciola hepatica.[10] Antihelmintinis aktyvumas pasireiškia per glikolizės ir glikogenolizės inhibiciją[11][12] ir kalcio jonų (Ca2+) homeostazės ir NO veikimo pažeidimą parazituose.[13][14] Tiriant genisteino poveikį žmogaus echinokokams lapiniam kaspinuočiui ir šuniniam kaspinuočiui buvo nustatyta, kad genisteinas bei jo dariniai Rm6423 and Rm6426 yra veiksmingi cestocidai.[15]
Aterosklerozė
Genisteinas saugo nuo pro-uždegiminio faktoriaus bei kapiliarų endotelinio barjero disfunkcijos ir užtikrina leukocitų bei endotelio sąveikavimą, moduliuodamas kapiliarinį uždegimą – pagrindinį aterosklerozės vystymosi faktorių .[16]
Vėžys ir genisteinas
Genisteinas, kaip ir daugelis izoflavonų, pasižymi antiangiogeniniu efektu (blokuoja naujų kapiliarų susidarymą), gali blokuoti nevaldomą ląstelių dalijimąsi (siejama su vėžiu) ir ląstelių išgyvenamumą (augimo faktorius). Daugelis studijų parodė, kad genisteinas stabdo prostatos[17][18], gimdos kaklelio[19], smegenų[20], krūties,[21][22][23] ir storųjų žarnų[24] vėžio vystymąsi. Keletas tyrimų parodė, kad genisteinas padidina proliferacijos (ląstelių dalijimosi) greitį estrogen-priklausomose krūties vėžio ląstelėse, jei vartojamas atskirai nuo estrogeno cheminio antagonisto.[25][26]. Parodyta, kad genisteinas ląsteles daro jautresnėmis radioterapijai[27]; nors fitoestrogenų vartojimo laikas irgi svarbus.[27]
Nustatyta, kad genisteinas gali būti naudingas gydant leukemiją ir kad vartojamas su cheminiais preparatais pagerina jų efektyvumą[28].
Genisteino pagrindinis vaidmuo yra tirozino kinazių inhibicija. Tirozino kinazės yra mažiau įvairios, nei jų analogai su ser/thr dalimis, bet užtat dalyvauja beveik visose ląstelės augimo ir proliferacijos signalų kaskadose. DNR topoizomerazių II inhibicija taip pat svarbi genisteino citotoksiškume.[29][30] Genisteinas buvo panaudotas kaip pre B-ląstelių susijungimo su antikūnais taikinys. Ši sėkminga studija su pelėmis suteikia vilčių ateities chemoterapijai.
Efektai patinuose
Izoflavonai gali veikti kaip estrogenai, stimuliuojantys vystymąsi ir moteriškų požymių išsilaikymą, arba jie gali blokuoti junginių, giminingų estrogenams, veikimą. Tyrimai in vitro parodė, kad genisteinas indukuoja apoptozę sėklidėse, ir gali būti vyriškojo nevaisingumo priežastimi[31]; pastaroji studija parodė, kad izoflavonai neturi „jokio efekto endokrininiams matavimams, sėklidžių apimčiai bei spermos parametrams per stebėtą periodą“ sveikiems patinams, kasdien du mėnesius su maistu gavusiems izoflavono.[32]
Molekulinė funkcija
Genisteinas atlieka ląstelėje daugelį funkcijų. Viena svarbiausių – įvairių tirozino kinazių inhibicija. Genisteinas taip pat yra žinduolių heksozės transporterio GLUT1 ir įvairių lygiųjų raumenų susitraukimų stimuliatorius. Genisteinas gali susirišti su CFTR kanalais, padėdamas jų atsidarymui mažomis koncentracijomis ir priešingai – didelėmis.
Susiję junginiai
Genisteinas yra genisteino 7-O-beta-D-glikozidas.
Acetilinti junginiai
Vaiteonas yra 6-izopentenilgenisteinas (6-prenil-5,7,4'-trihidroksiizoflavonas).
