Geltonnugaris dukeris
| Cephalophus silvicultor | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Geltonnugaris dukeris (Cephalophus silvicultor) | ||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||
 Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||
| Cephalophus silvicultor Afzelius, 1815 | ||||||||||||
| Sinonimai[2] | ||||||||||||
|
Geltonnugaris dukeris (Cephalophus silvicultor) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, priklausantis kuoduotųjų dukerių (Cephalophus) genčiai. Labiausiai paplitęs iš visų dukerių rūšių. Gyvena Afrikos vakarinėje ir centrinėje dalyje.
Taksonomija
Pirmą kartą šią rūšį aprašė botanikas Adam Afzelius 1815 m. žurnale Nova Acta Regiæ Societatis Scientiarum Upsaliensis.[3] 1981 m. Colin Groves ir Peter Grubb nustatė tris kuoduotojų dukerių (Cephalophus) pogentes: Cefhalophula, Cephalpia ir Cephalophus. Ši rūšis buvo priskirta Cephalophus pogentei kartu su tanzaniniu dukeriu (C. spadix), juodnugariu dukeriu (C. dorsalis) ir jentinko dukeriu (C. jentinki). Šiai pogentei būdingas minimalus lytinis dimorfizmas ir dėmėtas jauniklių kailis.[4]
Išskiriami keturi pošūšiai:[5]
Apibūdinimas
Rūšies atstovai turi išgaubtos formos kūną, labai trumpus cilindro formos ragus. Sveria apie 60-80 kg. Turi didelę burną, gerklę ir žandikaulio raumenis. Užaugdami iki 79 cm yra didžiausi iš dukerių atstovų.[6] Patinai yra šiek tiek didesni.
Mityba
Minta įvairiais augalais, įskaitant vaisius, lapus, ūglius, sėklas, medžio žieves, pumpurus.
Paplitimas
Laisvėje gyvena apie 160 000 individų. Nelaisvėje išgyvena iki 10 metų.[7]
