Gegužės 5

• Europos diena;
• Tarptautinė akušerių diena;
• Lietuva – Šeštinės;
• Albanija – kankinių diena;
• Pietų Korėja – vaikų diena.

Angelas – Anielius – Barutė – Barvydas – Irena – Mykolas – Neris – Pijus – Sigita

• 1447 – Ldk Kazimieras Jogailaitis, norėdamas užsitikrinti LDK ponų paramą jam tampant Lenkijos karaliumi, suteikė LDK bajorams, Katalikų Bažnyčiai ir miestiečiams privilegiją. Joje pažadėjo apsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir neleisti nuo jos atplėšti jokių žemių; neleisti svetimiems nelietuviams, pirkti žemės Lietuvoje bei eiti valdžioje ar bažnyčioje tarnybas; suteikti Lietuvos bajorams ir miestiečiams tokias pat teises, kokias turi Lenkijos bajorai ir miestiečiai;
• 1977 – atidengtas Salduvės monumentas^[1];
• 2005 – Pasvalio miesto centre atsivėrė smegduobė.

• 1819 m. – Stanislovas Moniuška, Lietuvos lenkų kompozitorius, dirigentas. Vienas ryškiausių lenkų muzikos romantizmo kūrėjų greta F. F. Šopeno (m. 1872 m.).
• 1869 m. – Augustinas Janutėnas, knygnešys, daraktorius (m. 1940 m.).
• 1879 m. – Jurgis Šaulys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m. 1948 m.).
• 1884 m. – Jurgis Karnavičius, lietuvių kompozitorius, pedagogas, profesorius (m. 1941 m.).
• 1893 m. – Antanas Bružas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vargonininkas (m. 1970 m.).
• 1894 m. – Jonas Buivydas, literatas, Amerikos lietuvių visuomeninis veikėjas (m. 1968 m.).
• 1902 m. – Pranas Dielininkaitis, sociologas, ateitininkas, visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
• 1908 m. – Vytautas Bulvičius, Lietuvos karininkas, Generalinio štabo majoras, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1941 m.).
• 1910 m. – Aleksandras Dundulis, lietuvių kalbininkas, pedagogas (m. 1994 m.).
• 1913 m. – Josifas Romualdovičius Grigulevičius, TSRS žvalgas XX a. 4-6 deš., istorikas, kurį laiką – Kosta Rikos diplomatas. Grigulevičius suvaidino svarbų vaidmenį, susidorojant su Stalino „kairiaisiais opozicionieriais“ – anarchistais bei trockistais (m. 1988 m.).
• 1924 m. – Genovaitė Kazokienė, odontologė, menotyrininkė, Australijos lietuvių visuomenės veikėja, filosofijos daktarė.
• 1925 m. – Vytautas Lelešius, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1938 m. – Kazimieras Velžys, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Regina Gražulevičienė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1945 m. – Arvydas Girdauskas, Lietuvos automobilininkas (m. 1999 m.).
• 1946 m.:
  • Irena Sedleckaitė, finansininkė, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė veikėja.
  • Petras Skripka, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Gintautas Visockas, Lietuvos ir Širvintų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1949 m. – Rapolas Lukoševičius, pedagogas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1950 m.:
  • Janina Dirbanauskienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės ir politinė veikėja.
  • Jonas Jonušys, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1951 m. – Juozas Bindokas, Lietuvos aktorius, fotomenininkas.
• 1952 m.:
  • Andrius Šiuša, lietuvių kino režisierius, scenaristas. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
  • Petras Kurlavičius, Lietuvos miškininkas, ekologas, ornitologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1962 m. – Vidas Pielikis, Lietuvos ir Marijampolės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Audrė Preikšaitienė, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1965 m. – Gediminas Grina, dabartinis Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius.
• 1966 m. – Algirdas Vrubliauskas, veterinarijos gydytojas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Kęstutis Ramanauskas, vadybininkas, Lietuvos ir Trakų rajono sporto ir politinis veikėjas.
• 1971 m. – Egidijus Preibys, inžinierius energetikas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1978 m. – Vytautas Kurpuvesas, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas.
• 1979 m. – Robertas Poškus, Lietuvos futbolininkas. Vienas pagrindinių Lietuvos nacionalinės rinktinės puolėjų.
• 1987 m. – Ernestas Ežerskis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Panevėžio „Techaso“ komandoje.

• 1894 – Pijus Aleksa, kunigas (m. 1958 m.).

• 1921 m. – Naftalis Fridmanas, Lietuvos žydų politikas, advokatas (g. 1863 m.).
• 1933 m. – Vladas Karosa, Lietuvos visuomenės veikėjas (g. 1896 m.).
• 1969 m. – Teofilis Tilvytis, Lietuvos liaudies poetas, prozininkas, vertėjas (g. 1904 m.).
• 1971 m. – Petras Gintalas, literatas, kultūros ir politikos veikėjas (g. 1908 m.).
• 1980 m. – Jurgis Mačys, Lietuvos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras (g. 1912 m.).
• 1985 m. – Kazys Dabužinskas, Lietuvos hidrotechnikos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (g. 1923 m.).
• 1993 m. – Gertrūda Šumskienė, Lietuvos inžinierė architektė (g. 1935 m.).
• 1996 m. – Jokūbas Minkevičius, Lietuvos filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras (g. 1921 m.).
• 2020 m. – Petras Garnys, Lietuvos televizijos žurnalistas, redaktorius (g. 1960 m.).
• 2021 m. – Konstantinas Romualdas Dobrovolskis, Lietuvos gydytojas radiologas (g. 1939 m.).
• 2022 m. – Regina Parnarauskienė, Lietuvos gydytoja, rezistencijos dalyvė (g. 1934 m.).^[2]

• 1492 – Kristupas Kolumbas išsilaipina Haityje;
• 1762 – Rusija ir Prūsija pasirašo Sankt Peterburgo sutartį;
• 1835 – Belgijoje atidaroma pirmoji žemyninės Europos dalies traukinio linija Briuselis – Mechelenas;
• 1936 – Italijos kariuomenė okupuoja Etiopijos sostinę Adis Abebą;
• 1949 – Londone įsteigta Europos Taryba, priimti jos įstatai;
• 1955 – įsigaliojo Paryžiuje 1954 m. pasirašyti NATO valstybių susitarimai dėl karinės sąjungos su Vakarų Vokietija ir dėl okupacinio režimo šioje valstybėje panaikinimo. JAV, Prancūzija, JK pripažino ir jos suverenitetą;
• 1950 – Buvo karūnuoti Tailando karalius Rama IX ir karalienė Sirikit;
• 1994 – Biškeke, tarpininkaujant Rusijai, Kirgizijai ir NVS tarpparlamentinei asamblėjai, Azerbaidžano, Armėnijos ir Kalnų Karabacho atstovai pasirašė Biškeko protokolą, kuriuo remiantis susitarta nutraukti karo veiksmus; dėl kalnų Karabacho statuso liko nesusitarta;
• 2005 – Didžiosios Britanijos konsulatą Niujorke sudrebino sprogimas, kuriame žmonių aukų išvengta;
• 2005 – Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleras išrinktas premjeru trečią kartą.

• 1504 m. – Stanislovas Hozijus, Katalikų bažnyčios veikėjas, kardinolas, teologas (m. 1579 m.).
• 1747 m. – Leopoldas II, Šventosios Romos imperijos imperatorius 1790–1792 m (m. 1792 m.).
• 1813 m. – Søren Aabye Kierkegaard, danų filosofas ir teologas, egzistencializmo pradininkas (m. 1855 m.).
• 1818 m. – Karlas Marksas, filosofas, politikos ekonomistas, politikos žurnalistas. Jo publikacijos suformavo socialistinio ir komunistinio judėjimo pagrindą – marksizmą (m. 1883 m.).
• 1846 m. – Henrikas Senkevičius, lenkų rašytojas. 1905 m. gavo Nobelio literatūros premiją. Jis buvo šeštasis rašytojas, gavęs šią premiją (m. 1916 m.).
• 1929 m. – Janošas Gremingeris, praeityje garsus Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto „Honvéd“ krepšinio klube bei Vengrijos rinktinėje.
• 1937 m. – Tran Duc Luong, Vietnamo politikas.
• 1953 m. – Dieter Zetsche, nuo 2006 m. sausio 1 d. – Daimler AG valdybos pirmininkas (iki 2007 m. spalio 4 d. DaimlerChrysler AG).
• 1976 m. – Chuanas Pablas Sorinas, buvęs Argentinos futbolininkas, žaidęs kairiojo gynėjo arba vidurio saugo pozicijoje Brazilijos Cruzeiro Esporte Clube klube ir Argentinos nacionalinėje rinktinėje.
• 1980 m. – Jozefas Šajus „Josis“ Benajūnas, žydų futbolininkas, žaidžiantis atakuojančio saugo pozicijoje, Chelsea komandoje. Jis yra Izraelio rinktinės kapitonas.
• 1982 m. – Przemysław Kaźmierczak, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir FC Porto klubo saugas.
• 1983 m. – Mabel Gay Tamayo, Kubos lengvaatletė, kuris specializuojasi trišuolio rungtyje. 2009 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionato sidabro medalio prizininkė. Šalies olimpinės rinktinės narė.
• 1987 m. – Marija Šestič, garsi Bosnijos ir Hercegovinos lyrinių dainų dainininkė ir pianistė. Bosnijos ir Hercegovinos himno („Intermeco“) autoriaus Dušano Šestičiaus dukra. Marija vaikystėje dalyvavo vaikų muzikos festivalyje ir 1995 m. užėmė trečią vietą, o 1996 m. – pirmą vietą. Taip pat laimėjo įvairius apdovanojimus Podgoricos, Novi Sado, Zenicos muzikiniuose festivaliuose.
• 1988 m. – Adele Laurie Blue Adkins, keturis kartus nominuota Grammy apdovanojimams Anglijos dainininkė ir dainų kūrėja.
• 1989 m. – Christopher Maurice Brown, žinomas kaip Chris Brown, yra R&B ir pop dainininkas, šokėjas, aktorius.

• 1570 m. – Pietro Loredan, italų kilmės politikas, Venecijos valdovas (g. 1482 m.).
• 1705 m. – Imperatorius Leopoldas I, 1658–1705 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, taip pat Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Slavonijos karalius (g. 1640 m.).
• 1821 m. – Napoleonas Bonapartas, prancūzų revoliucinės armijos generolas, nuo 1799 tapęs Prancūzijos valdovu – lapkričio 11 paskirtas I Prancūzijos Respublikos Pirmuoju Konsulu, 1802 m. – Konsulu iki gyvos galvos, o nuo 1804 m. gruodžio 2 d. tapo Prancūzijos Imperatoriumi (Empereur des Français), Italijos karaliumi (nuo 1805 m.) bei Reino sąjungos protektoriumi (nuo 1806 m.). Imperatoriumi išbuvo iki 1814 m. balandžio 6 d., taip pat trumpą laikotarpį 1815 metų kovo 1–birželio 22 d. 1792–1815 m. laikotarpis yra vadinamas Napoleonmečiu (g. 1769 m.).
• 1900 – Ivanas Aivazovskis, rusų dailininkas (g. 1817);
• 1919 m. – Laimanas Frankas Baumas, JAV rašytojas, poetas, dramaturgas, aktorius ir nepriklausomas kino filmų kūrėjas (g. 1856 m.).
• 1971 m. – Vilijamas Davidas Rosas, seras, škotų filosofas, žinomas dėl savo darbų apie etiką bei etinio pliuralizmo (deontologinė intuityvizmo forma) plėtojimą. Taip pat Rosas rašė apie senovės graikų filosofiją ir į anglų kalbą vertė Aristotelio darbus (g. 1877 m.).
• 1977 m. – Ludwig Wilhelm Erhard, vokiečių politikas, Vokietijos federalinis kancleris, Vokietijos ūkio ministras, Bavarijos ūkio ministras (g. 1897 m.).
• 2007 m. – Theodore Harold Maiman, JAV fizikas, 1960 m. pirmasis pademonstravęs veikiantį lazerį^[3] (g. 1927 m.).
• 2010 m. – Umaru Musa Yar’Adua, buvęs Nigerijos prezidentas.^[4][5] Buvo gubernatoriumi Kacinos valstijoje šiaurės Nigerijoje nuo 1999 m. gegužės 29 d. iki 2007 m. gegužės 29 d. Jis buvo paskelbtas nugalėtoju prieštaringuose Nigerijos prezidento rinkimuose, 2007 m. balandžio 21 d., ir prisaikdintas 2007 m. gegužės 29 d. Buvęs valdančiosios Nigerijos Liaudies demokratinės partijos narys (g. 1951 m.).

• 311 – Galerijus, Romos imperatorius;
• 1959 – Carlos Saavedra Lamas, Argentinos politikas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1864).