Gegužės 17

• Tarptautinė telekomunikacijų diena;
• Tarptautinė kovos su homofobija diena.

Paskalis – Virkantas – Gailė – Bazilė

• 1572 – Žemaitijos seniūnas J. Chodkevičius Skuodui išrūpino Magdeburgo teises;
• 1924 – Paryžiuje Lietuvos atstovas pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją;
• 1990 – Michailas Gorbačiovas priėmė Ministrę Pirmininkę Kazimierą Prunskienę;
• 1990 – Šiauliuose įkurtas Katinų muziejus;
• 1997 – Vilniuje, Vingio parko estradoje įvyko paskutinis grupės „Foje“ koncertas;
• 2001 – Vilniuje Maltos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalę sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo;
• 2004 – Japonijos vyriausybė Lietuvos muzikos akademijai skyrė 48 milijonus jenų naujiems muzikos instrumentams.

• 1681 m. – Jonas Mikalojus Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (m. 1729 m.).
• 1805 m. – Antanas Tatarė, lietuvių prozininkas, pedagogas, Romos katalikų dvasininkas; pirmasis žymus Užnemunės rašytojas, švietėjas (m. 1889 m.).
• 1843 m. – Vilius Bruožis, kultūros ir spaudos darbuotojas (m. 1909 m.).
• 1853 m. – Petras Mykolas Radvila, Lenkijos karalystės didikas, ūkinis ir visuomenės veikėjas (m. 1903 m.).
• 1923 m. – Albina Simokaitytė-Tumkevičienė, teatro aktorė (m. 2004 m.).
• 1927 m. – Antanas Jozėnas, muzikos pedagogas ir choro dirigentas.
• 1931 m.:
  • Antanas Žekas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, poetas, prozininkas, dramaturgas (m. 2015 m.).
  • Regina Petkevičienė, Lietuvos kalbininkė, pedagogė, vertėja, leidinių redaktorė (m. 2023 m.).
• 1932 m. – Aldona Skirutytė, Lietuvos dailininkė grafikė (m. 2005 m.).
• 1941 m. – Julius Masėnas, inžinierius statybininkas, Šiaulių miesto ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Algirdas Martinaitis, Lietuvos kompozitorius.
• 1951 m. – Šarūnas Miliauskas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
• 1952 m.:
  • Albertas Navarskas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Ramutis Karmalavičius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1953 m.:
  • Algimantas Lapėnas, architektas, Lietuvos ir Visagino politinis veikėjas.
  • Danielius Kiršys, Lietuvos baleto artistas, pedagogas.
• 1954 m. – Sigita Burbienė – Kazakevičiūtė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Bronius Martinkus, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Romualdas Gailiūnas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Alma Gedvilaitė, Lietuvos biologė, biomedicinos mokslų daktarė.
  • Valentinas Genys, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vydas Gedvilas, krepšinio treneris, biomedicinos daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Vidmantas Jusionis, Lietuvos tapytojas.
• 1969 m.:
  • Alvydas Ragėnas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Darius Antanavičius, Lietuvos archeografas, filologas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Osvaldas Dirsė, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1974 m. – Arvydas Gronskis, Lietuvos krepšinio treneris. Šiuo metu dirba Vilniaus „Lietuvos Ryto“ trenerio asistentu.
• 1979 m. – Vilius Tarasovas, Lietuvos dainininkas, buvęs pop grupės B'Avarija narys, 2007 m. pradėjęs solo karjerą.
• 1980 m. – Erica Quinn Jennings, Airių kilmės Lietuvos dainininkė, grupės Skamp vokalistė.
• 1986 m. – Marius Činikas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis Škotijos Premier lygoje, Heart of Midlothian klube. Skolinamas iš FBK Kaunas.

• 1665 m. – Jurgis Bialozoras, Smolensko ir Vilniaus vyskupas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės pareigūnas (g. 1622 m.).
• 1692 m. – Ernestas Dicelijus, giesmių eiliuotojas (g. 1629 m.).
• 1760 m. – Jeronimas Florijonas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1715 m.).
• 1769 m. – Vilhelmas Jonas Pliateris, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Šateikių dvaro savininkas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas (g. 1715 m.).
• 1875 m. – Motiejus Valančius, lietuvių grožinės prozos pradininkas, Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.). M. Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje (g. 1801 m.).
• 1948 m. – Povilas Januševičius, Lietuvos kunigas, kalbininkas (g. 1866 m.).
• 1955 m. – Juozas Bieliūnas, lietuvių vargonininkas, chorvedys, dainininkas (baritonas).^[1] (g. 1890 m.).
• 1958 m. – Jonas Antanas Jankauskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1885 m.).
• 1962 m. – Petras Tarasenka, Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas, prozininkas (g. 1892 m.).
• 1985 m. – Stepas Graužinis, dainininkas (tenoras), dirigentas, pedagogas (g. 1910 m.).
• 1988 m. – Liuda Grybauskienė, Lietuvos pianistė, pedagogė (g. 1934 m.).
• 1999 m. – Domas Krivickas, Lietuvos teisininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, teisės daktaras (g. 1905 m.).
• 2004 m. – Mykolas Steponas Naujokaitis, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, Tautos Tarybos narys, antinacistinės rezistencijos dalyvis (g. 1915 m.).
• 2019 m.:
  • Paulius Baltakis, Romos katalikų kunigas, vienuolis pranciškonas (g. 1925 m.).
  • Vytautas Gruodis, lietuvių vadybininkas (g. 1931 m.).

• 1198 – Sicilijos karaliumi karūnuotas trejų metų Frydrichas II;
• 1792 – įkurta Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE);
• 1809 – Napoleonas įsakė aneksuoti Popiežiaus valstybę prijungiant ją prie Prancūzijos imperijos;
• 1846 – belgų muzikos instrumentų meistras Adolfas Saksas sukūrė saksofoną;
• 1933 – Vidkun Quisling ir Johan Bernhard Hjort įkūrė Nasjonal Samling – Norvegijos nacionalsocialistų partiją;
• 1940 – Antrasis pasaulinis karas: Vokietija užėmė Briuselį (Belgija);
• 1970 – norvego keliautojo ir tyrinėtojo Turo Hejerdalo iniciatyva papirusiniu laiveliu „Ra“ prasidėjo kelionė per Atlantą, nuo Maroko iki Barbadoso. Ekipažą sudarė 7 žmonės, kelionė truko 57 dienas, ir pasiektas pagrindinis jos tikslas – įrodyta, kad senovinėmis plaukiojimo priemonėmis afrikiečiai galėjo pasiekti Ameriką;
• 1973 – JAV Senate pradėta svarstyti Votergeito byla;
• 1990 – Pasaulinė sveikatos organizacija išbraukė homoseksualizmą iš Tarptautinio ligų klasifikatoriaus.

• 1490 m. – Albrechtas Brandenburgietis, paskutinis VOkiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis (m. 1568 m.).
• 1749 m. – Edvardas Dženeris, anglų mokslininkas, išradęs pirmąją vakciną (m. 1823 m.).
• 1836 m. – Vilhelmas Šteinicas, Austrijos šachmatininkas, pirmasis pasaulio šachmatų čempionas (m. 1900 m.).
• 1867 m. – Karlas Eduardas Strandmanas, architektas, dirbęs Švedijoje ir nuo 1893 Rusijos imperijoje, Kauno ir Kuršo gubernijoje. Iki Antro pasaulinio karo gyvenęs Liepojoje, Latvijoje (m. 1946 m.).
• 1879 m. – Simonas Petliūra, Ukrainos Respublikos politinis ir karinis veikėjas.
• 1897 m. – Odd Hassel, norvegų chemikas, 1969 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 1981 m.).
• 1944 m. – Uldis Bėrzinis, Latvijos poetas, žurnalistas, vertėjas, politinis veikėjas (m. 2021 m.).
• 1956 m. – Annise Danette Parker, Hiustono išrinkta merė. Ji gavo 53 proc. balsų. Ji priklauso JAV demokratų partijai ir buvo miesto tarybos narė. Hiustonas tapo pirmuoju dideliu JAV miestu, pirmą kartą į mero postą išsirinkusiu homoseksualumo neslepiantį asmenį.
• 1961 m. – Eithne Ní Bhraonáin, Airijos dainininkė ir dainų autorė, keturiskart Grammy apdovanojimo laureatė, vieną kartą nominuota Oskarui.
• 1962 m. – Aledas Robertsas, Velso politikas (m. 2022 m.).
• 1973 m. – Stefanie Jill Ridel, Jungtinių Amerikos Valstijų dainininkė, dainų autorė bei aktorė.^[3].
• 1975 m.:
  • Nilsas Brinkas Kristensenas, Danijos dainininkas ir dainų kūrėjas.
  • Tony Mario Sylva, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Trabzono „Trabzonsport“ klubo vartininkas.
• 1977 m. – Pablo Pridžioni, Argentinos krepšininkas. Argentinos nacionalinės rinktinės ir Madrido „Real“ įžaidėjas.
• 1979 m. – Davidas Jarolimas, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir Hamburger SV klubo saugas.
• 1981 m. – Shiri Maimon, Izraelio pop ir soulo dainininkė. Izraelio talentų konkurso Kokhav Nolad nugalėtoja ir šalies atstovė 2005 m. Eurovizijos dainų konkurse.
• 1982 m. – William Anthony (Tony) Parker, II, Prancūzijos krepšininkas, rungtyniajantis NBA klube San Antonio „Spurs“. Jis yra Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinės kapitonas.
• 1983 m. – Danko Lazović, futbolininkas, Serbijos rinktinės ir Zenit Sankt-Peterburg klubo puolėjas.

• 1842 – Augustas Tysenas (August Thiessen), plieno liejyklų magnatas;
• 1900 – ajatola Chomeinis, Irano religinis vadovas.

• 1510 m. – Sandras Botičelis, ankstyvojo Renesanso Toskanos mokyklos italų tapytojas (g. 1447 m.).
• 1587 m. – Gotardas Ketleris, didikas, Livonijos ordino magistras, Kuršo hercogystės valdytojas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1517 m.).
• 1606 m. – Dmitrijus Apsišaukėlis, 1605–1606 m. Rusijos caras (g. 1570 m.).
• 1625 m. – Fransiskas de Lerma, Ispanijos valstybės veikėjas (g. 1553 m.).
• 1727 m. – Jekaterina I, antroji Petro I žmona ir Rusijos imperatorė 1725–1727 m (g. 1684 m.).
• 1796 m. – Gothardas Frydrichas Stenderis, liuteronų pastorius, latvių rašytojas, folkloristas (g. 1714 m.).
• 1829 m. – Džonas Džėjus, amerikiečių politikas, valstybės veikėjas, revoliucionierius, diplomatas, vienas iš Jungtinių Valstijų tėvų įkūrėjų, 1778–1779 metais Kontinentinio kongreso prezidentas, nuo 1789 iki 1795 pirmasis ėjo Jungtinių Valstijų vyriausiojo teisėjo pareigas. Amerikos revoliucijos metu ir po jos, Džonas dirbo ambasadoriumi Ispanijoje ir Prancūzijoje, kur padėjo formuoti Amerikos užsienio politiką ir užsitikrinti palankias taikos sąlygas su britais ir prancūzais. Džonas kartu su Aleksandru Hamiltonu ir Džeimsu Madisonu buvo federalisto užrašų bendraautoris (g. 1745 m.).
• 1838 m. – Šarlis Morisas Taleiranas, žymus ir garsus Prancūzijos diplomatas, Napoleono Bonaparto (bei daugelio kitų valdovų po jo) užsienio reikalų ministras, Prancūzijos diplomatijos vadovas, nulėmęs daugelį taktinių Prancūzijos užsienio politikos ir strategijos įgyvendinimo sprendimų (g. 1754 m.).
• 1931 m. – Vera Charuzina, rusų etnografė, acheologė (g. 1866 m.).
• 1987 m. – Karl Gunnar Myrdal, švedų ekonomistas, 1974 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[4] (g. 1898 m.).
• 2010 m. – Bobbejaan Schoepen, belgų parodijuotojas, folkloro ir kantri dainininkas, gitaristas, kuris šešiasdešimtaisiais kaip „Bobbejaan“ arba „Bobby Jaan“ buvo ypač populiarus vokiškai kalbančiose šalyse. Jis taip pat yra įkūrėjas ir buvęs direktorius laisvalaikio pramogų parko „Bobbejaanland“ (g. 1925 m.).
• 2022 m.:
  • Rolandas Kalninis, latvių kino režisierius (g. 1922 m.).^[5]
  • Vangelis, pasaulyje pagarsėjęs graikų elektroninės ir kino filmų muzikos kompozitorius bei atlikėjas (g. 1943 m.).^[6]