Endriejavo valsčius

55°42′š. pl. 21°43′r. ilg. / 55.70°š. pl. 21.72°r. ilg. / 55.70; 21.72

Endriejavo valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Endriejavas
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernijaRaseinių apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Kretingos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
OstlandasKretingos apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRKretingos apskritis (1944–1947)
Klaipėdos apskritis (1947–1950)

Endriejavo valsčius (rus. Андреевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Endriejavas.

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1923 m. buvo 762 ūkiai, 35 gyvenamosios vietovės. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje aprašė šiuos senovės paminklus: akmens amžiaus radinių Lelėnuose ir Žadeikiuose, senkapių Spraudžiuose ir Žvaginiuose, Bikakalnių Katėse ir Žvaginiuose. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (3 apylinkės) ir Rietavo rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1877 m.3990451 kiemas [2]3 seniūnijos38
1923 m.[3]1164240948
1932 m.12142405 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
1637 apylinkės [5]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.[7]Apylinkė, 1949 m.[8]
AntkoptisAntkopčio seniūnijaAntkopčio apylinkė
EndriejavasAndriejavo seniūnijaEndriejavo apylinkė
Kintrimai-Kintrimų apylinkė
PažvelsisPažvelsių seniūnijaPažvelsio apylinkė
RudgalviaiRudgalvių seniūnijaRudgalvių apylinkė
ŠlepštikosŠlepštikų seniūnijaŠlepštikų apylinkė
Žadeikiai-Žadeikių apylinkė
Iš viso:5 seniūnijos7 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[9]

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4240 žmonės:

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1887PažvelsisFortūnatas Bagočius, teisininkas1951
1894StančaičiaiJurgis Talmantas, kalbininkas, redaktorius1955
1906TickinaiAndrius Ašmantas, kalbininkas1941
1927SausiaiJonas Dromantas, inžinierius
1945MikaiStasys Bočkus, inžinierius
1947AnužiaiAlfonsas Laurinavičius, teisininkas
1947ŽvaginiaiPetras Dirgėla, rašytojas

Šaltiniai