Dimitravo kapinynas
| Dimitravo kapinynas | |||
|---|---|---|---|
  Dimitravo kapinynas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 0,7 ha | ||
| Naudotas | X–XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1959, 1982, 1992, 2009 m. | ||
| Tirtas | 1868, 1941 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 5206 / A434P; AR488 / | ||
Dimitravo, Tarvydų, Joskaudų kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5206, senas registro kodas - A434P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR488) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Tarvydų kaimo Dimitravo (seniau – Joskaudų) miške, 0,43 km į šiaurę nuo kelio Tarvydai–Rūdaičiai, Tenžės kairiajame krante.
Kapinynas
Kapinynas įrengtas pakilioje vietoje, apaugęs mišku, apardytas kasant žvyrą ir bulviarūsius, 2009 m. nuniokotas „juodųjų archeologų“. Skersai teritorijos praeina kvartalinė linija ir miško keliukas.
Nuo 1972 m. respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR488).[1] 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 1997 m. registruotas kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A434), 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu (A434P), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[2]
Teritorijos plotas – 0,7 ha.
Tyrimai
1868 m. Konstantinas Grevinkas ištyrė dvigubą nedegintų ir tris sudegintų mirusiųjų kapus.
1941 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas) ištyrė 10 nedegintų ir 6 sudegintų mirusiųjų kapus. Rado X–XII a. geležinių dalgių miniatiūrų, ietigalių, žalvarinių vytinių kilpiniais galais antkaklių, įvijinę apyrankę, kryžinį smeigtuką, lankinių, kiauraraščių ir pasaginių segių, būdingų kuršiams.
1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 ir 2009 m. – Kultūros paveldo centras.
1868 m. radinius saugo Estijos istorijos institutas, 1941 m. – Vytauto Didžiojo karo muziejus.[3]