Dardanai

(Nukreipta iš puslapio Dardanija)
Ilyrijos etninė grupė:
Dardanai (Δαρδάνιοι)
ŠalisKosovas, Serbija
TautosDardanai
ValstybėsBardyliai IV a.-165 m. pr. m. e.
MiestaiNaissos
Gentys apie 50 m.p.m.e. Mėlynai parodytos keltų gentys

Dardanai (sen. gr. Δαρδάνιοι[1] – senovinė Balkanuose gyvenusi tauta, trakų [2] ar ilyrų kilmės[3][4], gyvenusi I tūkst. pr. m. e. dabartinio Kosovo ir aplinkinėse Serbijos teritorijose.

Pagal Straboną dardanai sudarė du pogrupius – galabrus (galabri) ir tunakus (thunaki).[5]

Istorija

Romos provincijos Dunojaus žemupyje

Iš visų Ilyrijos genčių dardanai gyveno palyginus derlingose lygumose, iš visų pusių apsuptose kalnų. Tai leido dardanams pasiekti aukštesnį kultūros lygmenį nei jų kaimynų, aukštikalnių ilyrų.

VI a. pr. m. e. susiformavo klasinė dardanų visuomenė, čia žinomas karalius Bardylis, ne kartą siaubęs Makedoniją. IV a. pr. m. e. daug dardanų gyvenviečių sunaikino makedonai. III a. pr. m. e. dardanų visuomenė atsigavo, ir III–I a. pr. m. e. turėjo savo valstybę Dardaniją.[6] [7]

Nors dauguma Ilyrijos genčių buvo užkariautos jau III–II a. pr. m. e., dardanai išlaikė valstybingumą ilgiausiai. I a. pr. m. e. jie kartu su skordiskais ir mėdais įsiveržė į Romos provinciją Makedoniją.

6 m. Dardaniją galutinai nukariavo romėnai (Gaius Scribonius Curio), ji tapo Romos imperijos dalimi. Pradžioje Dardanija buvo administruojama kaip dalis Mezijos provincijos: 87 m. Meziją padalijus į Aukštutinės ir Žemutinės Mezijų provincijas, ir dardanai atsidūrė Aukštutinėje Mezijoje.[8][9]
Imperatorius Dioklecianas apie 284 m. Dardaniją padarė atskira Romos provincija.[10], kurios sostinė buvo Naissus (Nišas).
Bizantijos imperijoje VI a. buvo Dardanijos provincija.

Dardanų valdovai

Monunijaus kalta moneta
  • Bardylis (385–358) – pirmasis žinomas dardanų valdovas. Jo dukra Audata ištekėjo už Pilypo II, Makedonijos karaliaus;
  • Kleitus, Bardylio sūnus;
  • Bardyllis II, greičiausiai Kleitus sūnus;
  • Monunius, valdė apie 280 m. pr. m. e.
  • Mytilus, valdė apie 270 m. pr. m. e.
  • Longarus
  • Bato

Nuorodos