Džordžija
Džordžija (angl. State of Georgia) – 4-oji JAV valstija, esanti šalies pietryčiuose. Sostinė – Atlanta. Plotas – 153,9 tūkst. km².
| Džordžija Georgia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Atlanta | ||||||
| Apygardos | 159 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1788 m. | ||||||
| Gubernatorius | Nathan Deal (R) | ||||||
| Gyventojų | 10 799 566 (8) | ||||||
| Plotas | 153 909 km² (24) | ||||||
| - vandens % | 2,6 % | ||||||
| Tankumas | 70 žm./km² (18) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Brasstown Bald (1458 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-GA | ||||||
| Tinklalapis | georgia.gov | ||||||
 Vikiteka | DžordžijaVikiteka | ||||||
Įsteigta 1788 m. sausio 2 d.
Geografija
Valstija yra Atlanto vandenyno pakrantėje. Kranto linijos ilgis 161 km. Pakrantėje gausu nedidelių įlankų, salų, užutėkių. Vyrauja daugiausia lygumos (Atlanto pakrantės žemuma), šiaurėje siekia Apalačų kalnų (Mėlynojo kalnagūbrio) pietinį pakraštį (aukščiausia vieta – Brastaun Boldo kalnas, 1458 m). Kalnuose yra karstinių reljefo formų ir urvų (didžiausio – Elisono urvo – ilgis 19,5 km, gylis 324 m). Tarp žemumos ir kalnų kyla Pidmonto plynaukštė.
Klimatas drėgnas subtropinis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra Atlanto pakrantės žemumos šiaurėje ir Apalačų priekalniuose +7 °C, žemumos pietuose – +12 °C, kalnuose – +4 °C, liepos – žemumoje ir priekalniuose +20 °C, kalnuose – +23–26 °C. Žemumoje ir priekalniuose iškrinta 1200–1300 mm, kalnuose – iki 1900 mm kritulių per metus.[2] Žiemomis pasitaiko sniego. Džordžijoje retai, bet būna uraganų.
Dauguma valstijos upių teka į Atlanto vandenyną (Savana, Ogičis, Oltamaha), tačiau pietvakarinės dalies upės (Čatahučis, Flintas) teka į Apalačikolą, įtekančią į Meksikos įlanką. Gausu tvenkinių (Seminolų, Vest Pointo, Stromo Tarmondo ir kt.). Floridos pasienyje tyvuliuoja didelė Okefenokio pelkė.
.jpg)
Miškai užima 66,5 % Džordžijos teritorijos.[2] Vyrauja taksodžiai, virginiai kadagiai, pušys, dervamedžiai. Dalis Okefenokio pelkės paskelbta rezervatu, saugoma Kamberlando sala, gausu istorinių paminklų.
Gyventojai
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 53,2 % (anglų, airių, vokiečių, škotų, italų, prancūzų kilmės)
- afroamerikiečiai – 32,3 %
- lotynoamerikiečiai – 10,5 % (meksikiečiai, puertorikiečiai)
- azijiečiai – 5,2 % (vietnamiečiai, kinai, korėjiečiai, indai, arabai)
- indėnai – 1,5 %
- kiti – 1,3 %
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys[3]
- Atlanta (498,7 tūkst. gyv.)
- Kolambusas (206,9)
- Ogasta (202,0)
- Meikonas (157,3)
- Savana (147,7)
- Atensas (127,3)
- Sandi Springsas (108,0)
- Saut Fultonas (108,0)
Ekonomika
Nors paslaugų ir aptarnavimo sektorius užima didelę dalį valstijos ekonomikos, žemės ūkis ir gamyba taip pat išlieka svarbūs. Medvilnė, buvusi Džordžijos pagrindinis žemės ūkio produktas, dabar nusileidžia tokiems žemės ūkio produktams kaip riešutai, tabakas, kukurūzai.
Tekstilės produktų gamyba ilgą laiką išlieka tarp lyderiaujančių ekonomikos šakų. Taip pat valstijoje gaminami transporto įregimai, popierius, chemikalai, apdirbami žemės ūkio produktai. Automobilių pramonė susitelkusi ties Atlanta. Džordžija yra šalies lyderė medienos masės gamyboje. Svarbiausios valstijos mineralinės iškasenos yra molis, akmuo, marmuras, smėlis, žvyras. Valstija yra populiari tarp turistų.