Claude Joseph Vernet

Žozefas Vernė gimė 1714 m. rugpjūčio 14 d. Avinjone. Ž. Vernė pirmaisiais užsakymais buvo 1731 m. atliktos dekoracijos Simjano markizų namuose Ekse (išlikusios in situ). 1734 m. su Komon markizo parama Ž. Vernė iškeliavo į Romą baigti mokslų. Romoje jo mokytoju buvo Adrienas Manglardas.^[2][3][4][5] Jis susipažino su Romos prancūzų dailininkų bendruomene ir Prancūzų akademijos Romoje nariais. Apie 1738 m. Ž. Vernė jau buvo susikūręs reputaciją Romoje, jo klientais buvo Sent Enjano hercogas, Prancūzijos ambasadorius, Ispanijos karalienė Izabelė Farnezė, daug keliaujančių Anglijos aristokratų.

1746 m. Ž. Vernė tapo Karališkosios Prancūzijos akademijos nariu, nuolat pristatinėjo paveikslus Paryžiaus Salono parodose, sulaukdavo kritikų pagyrų. Grįžęs į Prancūziją 1753 m. Ž. Vernė gavo ambicingą užsakymą iš karaliaus Liudviko XV − sukurti 15 Prancūzijos uostų topografinius vaizdus. Dailininkas dirbo ties šiuo projektu daugiau nei 10 metų ir metė darbus jų nebaigęs (dabar Luvre ir nacionaliniame Jūreivystės muziejuje Paryžiuje). Didžiąją Ž. Vernė kūrybos dalį sudaro itališki peizažai, uostų ir jūros audros vaizdai. Jis buvo įtakotas Klodo Loreno ir Salvatoro Rozos tapybos. Vėlyvieji jo paveikslai supanašėjo. Klodas Žozefas Vernė mirė 1789 m. gruodžio 3 d. Paryžiuje. Jo sūnus Karlas Vernė ir anūkas Horacijus Vernė tapo tapytojais.

• 
  „Pakrantės peizažas“ (1747, privati kolekcija)
• 
  „Marselio uostas“, iš serijos „Prancūzijos uostai“ (1754, Luvras, Paryžius)
• 
  „Pakrantės vaizdas“ (apie 1760, Dalvičo paveikslų galerija, Londonas)
• 
  „Laivo sudužimas“ (1763, Ermitažas, Sankt Peterburgas)

• 
  „Alpių piemenys“ (Turo dailės muziejus)
• 
  „Jūrų uostas mėnesienoje“ (1771, Luvras, Paryžius)
• 
  „Italijos vasaros peizažas“ (1773, Nacionalinis vakarietiško meno muziejus, Tokijas)

Vikiteka: Claude Joseph Vernet – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Tiseno-Bornemisos muziejus
• Encyclopaedia Britannica
• wga.hu