Chorezmšachai

Chorezmšachai, arba Didieji Chorezmšachai, Anušteginidai, (خوارزمشاهیان, Khwārezmšhāḥīān) – Vidurinės Azijos valdovų dinastija, 10771231 m. valdžiusi Chorezmo imperiją, didžiausią to meto imperiją Azijoje. Buvo kilusi iš istorinio Chorezmo regiono (dab. Uzbekija). Didžiausio išsiplėtimo metu XIII a. pradžioje jų valstybė valdė milžiniškas teritorijas nuo dab. Azerbaidžano vakaruose iki dabartinės Kirgizijos rytuose.

Khwārezmšhāḥīān
خوارزمشاهیان
Chorezmšachai
Karakitajų vasalai (1141-1212)

1077 – 1220
Location of
Location of
SostinėUrgenčas
Valdymo formaimperija
EraViduramžiai
 - Atsiskyrimas nuo seldžiukidų1077 m., 1077
 - Užkariautas mongolų1220 m.

Istorija

Pradininkas – Anušteginas Gharačai,[1] seldžiukų 1077 m. paskirtas Chorezmo valdytoju. Kutb ad Dinas Muchamedas 1097 m. gavo chorezmšacho titulą. 11411157 m. Chorezmšachai buvo Karakitajų valstybės valdovų vasalai. XII a. antroje pusėje Chorezmšachai įsitvirtino Azerbaidžane ir Persijoje. Ala ad Dinas Muchamedas trumpam sukūrė imperiją nuo Indijos iki Anatolijos. Paskutinis Chorezmšachas Džalal ad Dinas Mingburnu žuvo kovodamas su mongolų imperija.[2]

Didieji Chorezmšachai

VardasValdymo metai
Anušteginas Gharačai1077-1097 m.
Kutb ad Dinas Muchamedas1097-1128 m.
Ala ad Dinas Atsizas1128-1156 m.
II Arslanas1156-1172 m.
Ala ad Dinas Tekišas1172-1200 m.
Ala ad Dinas Muchamedas II1200-1220 m.
Džalal ad Dinas Mingburnu1220-1231 m.

Šaltiniai

Vidurinės Azijos istorija
Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos
Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana
Eftalitai
Omejadų Kalifatas
Afrigidai, Samanidai
Seldžiukidai, Karachanidai
Karakitajai
Chorezmo imperija
Sufidai, Čagatajaus chanatas
Timūridų imperija
Chyva, Buchara, Kokandas
Rusijos imperija > TSRS:
(Turkestano ATSR, Chyvos LTR, Bucharos LTR >
Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR)
Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija