Chelmo gubernija
Chelmo gubernija (rus. Холмская губерния, lenk. Gubernia chełmska) – buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1912–1915 m. Centras – Chelmas. Guberniją sudarė 8 apskritys.
| Chelmo gubernija rus. Холмская губерния, lenk. Gubernia chełmska | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusijos imperija | ||||||
| Provincija | Lenkijos Kongreso karalystė | ||||||
| Administracinis centras | Chelmas | ||||||
| Apskritys | 8 (1912) | ||||||
| Gubernatorius | Chelmo gubernatorius | ||||||
| 1912-1915 |  Lenkijos Kongreso karalystė | ||||||
| 1915 |  Kijevo generalgubernija | ||||||
| Gyventojų | 703 000 (1909) | ||||||
| Plotas | 10 460 km² | ||||||
.png){kind=small}
.png){kind=small}
Istorija
Gubernija sudaryta 1912 m. liepos 6 d. iš rytinių Sedlcų gubernijos ir rytinių Liublino gubernijos žemių.[1]
Gubernijos įkūrimo iniciatorius buvo Chelmo stačiatikių vyskupas Eulogijus (Georgijevskis), kuris matė kad stačiatikybė regione praranda įtaką, kadangi po 1875 m. unitų bažnyčios panaikinimo dauguma unitų pasirinko tapti katalikais, o ne stačiatikiais. Kita gubernijos įkūrimo priežastis buvo ta, kad šiose žemėse gyveno daug ukrainiečių. Prieš karą 1914 m. gubernijoje gyveno 50,1 % ukrainiečių, 30,5 % lenkų ir 15,8 % žydų. Įkurdami guberniją rusai siekė visiškai surusifikuoti gubernijos žmones ir taip užkirsti kelią galimam šių žemių praradimui esant dideliam kariniui konfliktui. 1915 m. balandžio 4 d. gubernija buvo prijungta prie Kijevo generalgubernijos, tačiau dėl prasidėjusio I pasaulinio karo faktiškai tas prijungimas įvyko tik ant popieriaus. Vokietijos imperijai užėmus šias žemes, šiaurinė gubernijos dalis prijungta prie Oberosto, o pietinė prie Liublino generalgubernijos. Pasibaigus karui dėl šių žemių kovojo Vakarų Ukrainos liaudies respublika, Antroji Lenkijos respublika ir Tarybų Rusija, nuo 1919 m. visos šios žemės atiteko Lenkijai ir buvo prijungtos prie Liublino vaivadijos.
Gyventojai
Gyventojų tautinė sudėtis pagal apskritis
Gubernijos gyventojų tautinė sudėtis atskirose apskrityse pagal 1897 m. surašymą.[2]:
| Tautybė | Lenkai | Ukrainiečiai | Žydai | Rusai | Vokiečiai |
|---|---|---|---|---|---|
| Bilgorajaus | 62,7 % | 20,8 % | 9,3 % | 6,9 % | … |
| Palenkės Bialos | 33,8 % | 38 % | 21,7 % | 5,6 % | 0,2 % |
| Hrubiešuvo | 23,1 % | 59,6 % | 14,5 % | 1,9 % | … |
| Chelmo | 34,5 % | 33,4 % | 12,7 % | 6,3 % | 12,7 % |
| Vlodavos | 21,4 % | 55,7 % | 15,9 % | 2,3 % | 4,3 % |
| Konstantinuvo | 53,4 % | 30,5 % | 13,3 % | 2,6 % | 0,03 % |
| Liublino Tomašuvo | 36,5 % | 49,5 % | 11,1 % | 2,5 % | … |
| Zamostės | 73,9 % | 7,7 % | 12,2 % | 5,6 % | … |
Gyventojų skaičius apskrityse
Gubernijos gyventojų skaičius apskrityse ir miestuose pagal 1897 m. surašymą.
| Nr. | Apskritis | Miestas | Plotas varstai | Gyventojai |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Bilgorajaus | Bilgorajus (5 846 žm.) | 1 500,8 | 96 332 |
| 2 | Palenkės Bialos | Palenkės Biala (13 090 žm.) | 1 311 | 76 687 |
| 3 | Hrubiešuvo | Hrubiešuvas (10 639 žm.) | 10 639 | 101 392 |
| 4 | Zamostės | Zamostė (14 705 žm.) | 1 569,6 | 119 783 |
| 5 | Liublino Tomašuvo | Liublino Tomašuvas (6 233 žm.) | 1 213,4 | 98 783 |
| 6 | Chelmo | Chelmas (18 452 žm.) | 1 865,9 | 137 585 |
| 7 | Konstantinuvo | Palenkės Januvas (7 919 žm.) | 1 725,5 | 117 144 |
| 8 | Vlodavos | Vlodava (6 673 žm.) | 1 900,1 | 98 035 |
Šaltiniai
- Gubernijos žemėlapis Archyvuota kopija 2012-03-20 iš Wayback Machine projekto.;
- Įsakymas dėl gubernijos įkūrimo (rus.);
- Norman Davies, God’s Playground: A History of Poland, Columbia University Press, 2005, ISBN 0-231-12819-3, Print, p.278
- Roman Dmowski, Polityka polska i odbudowanie państwa. Przedmową do obecnego wydania i komentarzem opatrzył Tomasz Wituch, t. I, Warszawa 1988, s. 72.
- A. Wrzyszcz, Gubernia chełmska. Zarys ustrojowy, Lublin 1997.
