Bielsko apskritis (1808–1915)

Po Tilžės taikos, 1807 m. visa apskrities teritorija, iki taikos pasirašymo priklausiusi Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, atiteko Rusijos imperijai ir buvo prijungta prie naujai sudarytos Balstogės srities. 1842 m. panaikinus Balstogės sritį apskritis buvo prijungta prie Gardino gubernijos. 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto srities.

1913 m. apskritį sudarė 15 valsčių:^[1]

• Aleksandruvkos valsčius, Dubiažyno valsčius, Grodzisko valsčius, Kleinikų valsčius, Losinkos valsčius, Malešių valsčius, Naroikų valsčius, Novoberezovo valsčius, Oleksino valsčius, Orlios valsčius, Pasynkų valsčius, Pavlų valsčius, Raisko valsčius, Semiatyčių valsčius ir Skužeco valsčius.

Į apskritį įėjo šie didesni miestai: Bielskas, Branskas, Drohičinas, Kleščelė, Mielnikas ir Narevas. Mažesni miesteliai: Bočkai, Cechanovecas, Nemiruvas, Orla ir Semiatyčės. Apskrityje buvo 544 kaimai, 49 kiemai ir palivarkai.

Pagal 1897 m. surašymo duomenis, apskrityje gyveno 164 441 gyventojų. Bielsko mieste gyveno 7464 žmonės, 4087 Branske, 1707 Drohičine, 2013 Kleščelėje, 1485 Mielnike ir 1434 Nareve.

• Ukrainiečiai - 39,1% (64 256);
• Lenkai - 34,9% (57 331);
• Žydai - 14,9% (24 486);
• Rusai - 5,9% (9 758);
• Gudai - 4,9% (8 068);
• Vokiečiai - 0,24% (397);
• Latviai - 0,01% (23);
• Lietuviai - 0,004% (7);
• Kiti - 0,06% (115).^[2]

• Zbigniew Romaniuk, Bogdan Komarzewski: Zarys historii powiatu bielskiego. 2009.
• Powiat bielski. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 214 psl. (lenk.)
• Radzima.net:
  • Apskrities informacija 1909 m.
  • Apskrities valsčiai 1870 m.
  • Apskrities valsčiai 1909 m.