Belgrado istorijos chronologija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šiame puslapyje pateikiama Belgrado istorijos įvykių chronologija.

Įvykių chronologija

7 amžius pr. m. e. – pirmosios neolitinės gyvenvietės Belgrado teritorijoje.
1 amžiaus pabaigoje – Romos imperija kolonizuoja Singidunumą.
91 m. – įkuriama Romos imperijos Domitiano Flavijaus Felikso 4 legiono stovykla netoli miesto.
441 m. – hunai sunaikina miestą.
450 m. – sarmatai laiko užėmę miestą.
470 m. – ostrogotai išveja sarmatus.
488 m. – gepidai užkariauja Singidunumą.
504 m. – gotai užima miestą.
510 m. – pasirašoma taikos sutartis tarp miesto ir Bizantijos imperijos.
535 m. – Bizantijos imperatorius Justinianas I atstato Singidunumą.
584 m. – avarai užkariauja ir nusiaubia miestą.
592 m. – Bizantijos imperija atgauna miestą.
VII a. pradžioje – avarai vėl sunaikina miestą.
apie 630 m. – Slavai užkariauja Singidumą.
827 m. – bulgarai kontroliuoja tvirtovę. Miestas pavadinamas „Alba Bulgarica“.
878 m. – pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas miesto slaviškas vardas „Beograd“.
896 m. – vengrų armija užpuola Belgradą.
971 m. – Bizantijos imperija užkariauja Belgradą.
po 976 m. – miestas užkariaujamas Bulgarijos valdovo Samuilo.
1018 m. – imperatorius Bazilis II atgauna Belgradą Bizantijos imperijai.
tarp 1018 ir 1072 m. – neaiškus laikotarpis.
1072 m. – Belgradą vėl užima Bizantijos imperija.
1096–1189 m. – kryžiuočiai keliauja per Belgradą.
1096 m. – miestą sunaikina vengrai, bet jis lieka Bizantijos imperijos kontrolėje.
1127 m. – vengrų karalius Stefanas II sunaikina Belgradą ir panaudoja jo akmenis tvirtovės pastatymui Zemune.
1154 m. – Bizantijos imperatorius Manuelis I Komnenas sunaikina Zemuno tvirtovę ir grąžina akmenis, bei atstato Belgradą.
1182 m. – Vengrija užpuola ir išplėšia miestą.
1185 m. – Bizantijos imperija atgauna miestą diplomatijos keliu.
1230 m. – Belgradas atitenka Bulgarijai.
1232 m. – miestas tampa Vengrijos valstybės dalimi.
1284 m. – Serbijos karalius Stefanas Dragutinas atima Belgradą iš Vengrijos. Pirmą kartą Belgradas yra serbų valdžioje.
1316 m. – Stefanas Milutinas jėga atima Belgradą iš savo brolio.
1319 m. – vengrai atima miestą iš karaliaus Milutino.
1382 m. – broliai Horvatai užima miestą.
1386 m. – Vengrija atgauna miestą.
1403 m. – Stefanas Lazarevičius padaro Belgradą Serbijos sostine.
1427 m. – vengrai atgauna Belgradą iš Durado Brankovičio.
1440 m. – Osmanų imperija užpuola Belgradą. Puolimas nepavyksta, bet miestas lieka stipriai apgriautas.
1456 m. – sultonas Mehmedas III pradega Belgrado apgultį, bet jam nepavyksta užimti miesto.

1521 m. – sultonas Suleimanas Nepakartojamas užkariauja miestą.
1688 m. – Bavarijos kunigaikštis Maksimilianas II Emanuelis užima miestą.
1690 m. – Osmanai vėl užima miestą.
1717 m. – Savojos princas Eugenijus užima Belgradą.
1723–1736 m. – Nikola Doksat de Mores pastato Kalemegdano pilį.
1739 m. – pasirašoma Belgrado sutartis tarp Austrijos ir Osmanų imperijos. Belgradas grįžta į Osmanų rankas.
1789 m. – maršalas Gideonas Enstas Laudonas užima miestą.
1791 m. – Svištovo taika, miestas grąžinamas Osmanams.
1806 m. – Karadžordžė užėmė Belgradą ir padarė jį Serbijos sostine.
1808 m. – įkurta pirmoji aukštoji mokykla.
1813 m. – Osmanai atkariauja miestą.
1815 m. – Miloš Obrenovič pradėjo Antrąjį serbų sukilimą ir užkariavo Belgradą.
1830 m. – Mahmudas II suteikia Serbijai autonomiją.
1831 m. – įkurta pirmoji spaustuvė.
1835 m. – išėjo pirmasis serbų laikraštis „Novine srbske“.
1840 m. – įkurtas pirmasis paštas Belgrade.
1841 m. – Belgradas tampa Serbų kunigaikštystės sostine, valdant Mihailo Obrenovič.
1844 m. – įkurtas Nacionalinis muziejus.
1855 m. – pirmoji telegrafo linija Serbijoje tarp Belgrado ir Aleksinaco.
1862 m. – po konflikto su Cukur – cesma Belgradas subombarduojamas iš Kalemegdano.
1867 m. – Kalemegdane Osmanų vadas įteikia Belgrado raktus carui Mihailui.
1878 m. – Berlyno kongresas pripažįsta Serbijos nepriklausomybę Berlyno sutartyje.
1882 m. – Belgradas tampa Serbijos karalystės sostine.
1883 m. – nutiesta pirmoji telefono linija.
1884 m. – įrengiamos geležinkelio stotys, pastatomas geležinkelio tiltas per Savą (naudojamas iki šiol).
1892 m. – įrengtas vandentiekis.
1893 m. – įrengta miesto elektrifikacija.
1894 m. – paleistas pirmasis elektrinis tramvajus.
1903 m. – perversmas. Nužudomas karalius Aleksandras Obrenovičius, karaliumi tampa Petar I Karadžordževič.
1914 m. – austrai subombarduoja ir užima Belgradą.
1914 m. – serbai atgauna miestą.
1915 m. – Vokietijos ir Austrijos pajėgos, vadovaujamos August von Mackensen užima Belgradą.
1918 m. – serbai sąjungininkų pagalba atgauna miestą.
1918 m. – Belgradas tampa serbų, kroatų ir slovėnų karalystės (Jugoslavijos) sostine.
1923 m. – oro linija Paryžius – Budapeštas pratęsiama iki Belgrado.
1926 m. sausio 26 d. – karalius Aleksander I Karadžordževič paleidžia nacionalinę asamblėją ir tampa diktatoriumi.
1927 m. – atidarytas Belgrado oro uostas.
1929 m. – pradėjo dirbti Belgrado radijas.
1935 m. – pastatomas Pancevacki most, pirmas tiltas per Dunojų.
1937 m. – atidaryta Belgrado mugė.
1941 m. kovo 27 d. – dideli protestai dėl Jugoslavijos prisijungimo prie nacistiškos Vokietijos, po dviejų dienų įvyko D. Britanijos iniciuotas valstybės perversmas.
1941 m. balandžio 27 d. – nacistinė Vokietija subombarduoja Belgradą.
1941 m. balandžio 28 d. – nacistinė Vokietija okupuoja Belgradą.
1944 m. spalio 20 d. – Belgradą užimą Sovietų Sąjungos Raudonoji armija ir Jugoslavijos išsivadavimo armija. Naujoji komunistinė valdžia areštuoja politinius oponentus ir mobilizuoja Belgrado jaunimą.
1945 m. lapkričio 29 d. – Konstitucinė asamblėja patvirtino Federacinę Jugoslavijos liaudies respublika.
1945 m. – panaikinta monarchija ir Josip Broz Tito pradėjo valdyti oficialiai.
1946 m. – nacionalizuota industrija.
1948 m. – daugybė režimo oponentų įkalinta ir nuteista sunkiems darbas.
1958 m. – pradėjo veikti Belgrado televizija.
1961 m. – pirmoji nejungtinių šalių konferencija Belgrade.
1971 m. – priimta naujoji Jugoslavijos socialistinės federacinės respublikos konstitucija.
1977–1978 m. – įvyko Europos apsaugos ir bendradarbiavimo konferencija.
1980 m. – 21-oji UNESCO generalinė asamblėja.
1991 m. kovo 9 d. – apie 100000 žmonių dalyvavo demonstracijose prieš Slobodano Miloševičiaus režimą.
1992 m. – įkurta Federacinė Jugoslavijos respublika.
1992 m. gegužės 30 d. – UT Saugumo konsulas paskelbė ekonominį embargą Jugoslavijai.
1993 m. – didžiausia hiperinfliacija istorijoje „smogė“ Belgradui.
1994 m. – hiperinfliacija baigėsi.
1995 m. – atidarytas metro („Vuvok spomenik“).
1996 m. – masiniai protestai sužlugdo vietinius rinkimus.
1997 m. – pirmoji nekomunistinė vyriausybė nuo 1944 m.
1999 m. – NATO bombarduoja Belgradą Kosovo kare.
2000 m. spalio 5 d. – po milžiniškų protestų Slobodanas Miloševičius netenka valdžios Belgrade.
2003 m. – Jugoslavijos respublika pakeitė pavadinimą į Serbiją ir Juodkalniją.
2005 m. sausio 10 d. – Belgrade nuspręsta surengti Universiadą 2009.
2006 m. – Serbija ir Juodkalnija tampa dviem valstybėm – Serbija ir Juodkalnija.
2008 m. – Kosovas atsiskiria nuo Serbijos.