Boleslovas Juškevičius
| Boleslovas Juškevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1920 m. gruodžio 3 d. Nedzingė, Alytaus apskritis |
| Mirė | 2013 m. gegužės 28 d. (92 metai) Klaipėda |
| Sutuoktinis (-ė) | Janina |
| Vaikai | Andrius, Šarūnas, Aušra |
| Veikla | aktorius, teatrologas |
| Partija | 1950 m. SSKP |
| Alma mater | 1959 m. A. Lunačiarskio teatro meno institutas |
Boleslovas (Balys) Juškevičius (1920 m. gruodžio 3 d. Nedzingėje, Alytaus apskritis – 2013 m. gegužės 28 d. Klaipėdoje) – Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatrologas.
Biografija
Baigęs pradžios mokyklą, mokėsi Kaune, Vilijampolės amatų mokykloje. 1939 m. gavo darbą Aleksoto stiklo fabrike, kuriame dirbo paprastu darbininku, vakarais mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje. 1942–1943 m. lankė Vilniaus miesto teatro studiją (vadovas Romualdas Juknevičius), studijavo Vilniaus universitete. Uždarius universitetą ir dramos studiją, grįžo į gimtinę. 1944 m. baigė Merkinės gimnaziją. 1944–1945 m. dirbo Alytaus švietimo skyriuje mokytoju.
1946–1982 m. Klaipėdos dramos teatro aktorius. 1951–1954 m. Klaipėdos srities Vykdomojo komiteto meno reikalų skyriaus vedėjas. 1954–1982 m. Klaipėdos dramos teatro direktorius. 1959 m. A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje neakivaizdiniu būdu baigė teatrologijos specialybę. 1974–1996 m. dėstė LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. 1980 m. išrinktas pirmuoju Lietuvos teatrų direktorių tarybos pirmininku. 25 metus vadovavo Klaipėdos miesto „Žinijos“ draugijai.[1][2][3] Palaidotas Kartenos kapinėse.
Sukūrė daugiausia komiškų vaidmenų, pastatė operų, dramos spektaklių, sukūrė vaidmenų kine. 1999 m. parašė ir išleido atsiminimų knygą „Teatro šviesose ir šešėliuose“.
Kūryba
Vaidmenys teatre
- 1946 m. Eglės tėvas – Eglė žalčių karalienė
- 1957 m. Bonifacas, krautuvės vedėjas – Septynios ožkenos, Kazio Sajos komedija
- Kazimierėlis – Gaidžio pentinai, Kazio Sajos komedija
- Vištelė – Laiko meistrai
- 1969 m. Milanas – Apiplėšimas vidurnaktį
Filmografija
- 1963 m. Milicijos seržantas - Niekas nenorėjo mirti, rež. Vytautas Žalakevičius
- 1964 m. Centijos premjeras ryžtingų veiksmų pakomitetyje – Marš, marš, tra-ta-ta!, rež. Raimondas Vabalas
- 1966 m. Naktys be nakvynės, rež. Algirdas Araminas, Gediminas Karka
- 1967 m. Kirpėjas – Suaugusių žmonių žaidimai, rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys
- 1967 m. Tarybinis kapitonas - Posūkis, rež. Borisas Jermolajevas
- 1969 m. Policininkas - Ave, Vita, rež. Almantas Grikevičius
- 1970 m. Sanitaras - Visa teisybė apie Kolumbą, rež. Vytautas Žalakevičius
- 1971 m. Gaidukaitis – Žaizdos žemės mūsų, rež. Marijonas Giedrys
- 1971 m. Mokytojas - Maža išpažintis, rež. Algirdas Araminas
- 1972 m. Tadas Blinda, rež. Balys Bratkauskas
- 1978 m. Teatro aktorius, žiūrovas, bokso treneris, policininkas - Nebūsiu gangsteris, brangioji, rež. Algimantas Puipa
- 1979 m. Tostą sakantis vyras - Mažos mūsų nuodėmės, rež. Henrikas Šablevičius
- 1980 m. Karaliaus ministras - Žaltvykslės, rež. Gytis Lukšas
- 1981 m. Kunigas Antanas - Kunigo naudą velniai gaudo, rež. Balys Bratkauskas.
Bibliografija
- Menas kalbėti: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1968. – 8 p.
- Ateistinė mintis Justino Marcinkevičiaus kūryboje: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1984. – 18 p.
- Teatro šviesose ir šešėliuose: atsiminimai ir Klaipėdos dramos teatro veiklos apžvalga. – Klaipėda: Eglė, 1999. – 382 p.: iliustr. – ISBN 9986-719-04-6