Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija
| Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva,  Latvija,  Estija,  Lenkija,  Europa |
| Savininkai | |
| Partneriai | Litgrid, PSE-Operator, ENTSO-E, AST, Elering |
| Gamyba | |
| Statybų vertė | ~ 1 mlrd. € |
| Atidarymas | 2025 m. (planuojama)[1] |
| Techninė informacija | |
| Jungties tipas | Antžeminė jungtis Povandeninis kabelis |
| Srovės tipas | Aukštos įtampos tiesioginė |
| Kintamoji srovė | 330 kV (LT), 400 kV (PL) |
| Grandžių skaičius | 2 jungtys Lietuva-Lenkija: LitPol Link Harmony Link |
Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija – tarpvalstybinis energetikos projektas, kuriuo siekiama atskirti Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su Kontinentiniu Europos tinklu.[2]
Istorija
2007 m. Baltijos šalių premjerai patvirtino Baltijos šalių ir Kontinentinio Europos tinklo sinchronizaciją kaip strateginį projektą regione. Tais pačiais metais Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai tuometinei tarptautinei organizacijai UCTE pateikė paraišką jungtis prie kontinentinės Europos tinklų.
2018 m. birželio 26 d. Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratasas, Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis pasirašė Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo veiksmų gaires.[3][4]
2018 m. rugpjūtį atlikta studija parodė, kad šalių elektros energijos sistemos dažnio stabilumas bei tiekimo saugumas gali būti užtikrintas sinchronizacijos su Europa per jau veikusią „LitPol Link“ jungtį ir papildomą jūrinę jungtį, įgyvendinus kitus būtinus techninius sprendimus.[5]
2023 m. balandžio 22 d. Lietuva įvykdė izoliuotos sistemos darbo bandymą, kurio metu šalis buvo laikinai atjungta nuo BRELL žiedo[6] Po sėkmingo izoliuotos sistemos darbo bandymo Lietuvos vyriausybė nesėkmingai bandė įtikinti Latvijos ir Estijos atstovus dėl paspartintos sinchronizacijos, bet tam nepritarė Latvijos ir Estijos vyriausybės.[7]