Balandžio 1

• Pasaulis – Tarptautinė melagių ir juokų diena.

Dainora – Rimgaudas – Ringailė – Ringaudas – Teodora – Teodoras

• 1557 – Valakų reforma: išėjo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto įstatymas apie valstiečių dirbamos žemės išdalijimą (po 21 ha) valakais;
• 1579 – įsteigtas Vilniaus universitetas;
• 1920 – Kaune pradėjo veikti Lietuvos telegramų agentūra ELTA;
• 1923 – suformuota Lietuvos karo aviacijos Trečioji eskadrilė
• 1938 – suformuota Lietuvos karo aviacijos Aštuntoji eskadrilė.
• 1942 – prie Lietuvos generalinės srities prijungtos Svyrių, Ašmenos apskritys ir keletas kitų vietovių;
• 1990 – TSRS aukšti vadovai užtikrino, kad Lietuvoje nebus naudojama karinė jėga;
• 1993 – jachta „Lietuva“ baigė pirmą Lietuvos buriavimo sporto istorijoje kelionę apie pasaulį;
• 1994 – įsigaliojo Baltijos šalių trišalė prekybos sutartis;
• 1999 – Santariškių ligoninėje pacientui pirmą kartą prijungta dirbtinė širdis;
• 2000 – pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate Nicoje (Prancūzija) Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko iškovojo bronzos medalius;
• 2001 – atidarytas Grūto parkas.

• 1843 m. – Jurgis Masionis, kunigas ir knygnešys, lietuviškos savimonės puoselėtojas (m. 1914 m.).
• 1845 m. – Hugo Šojus, vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas (m. 1937 m.).
• 1889 m. – Juozas Žuronas, pedagogas, dainininkas (baritonas) ir chorvedys (m. 1971 m.).
• 1907 m. – Kazys Almenas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, agronomas (m. 1980 m.).
• 1910 m. – Albinas Čeičys, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1960 m.).
• 1913 m.:
  • Pranas Narušis, vargonininkas, kapelmeisteris, chorvedys (m. 1959 m.).
  • Vladas Požėla, kunigas, tremtinys, visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
• 1920 m. – Vytautas Dovydaitis, Lietuvos žurnalistas, aviatorius (m. 1995 m.).
• 1923 m. – Algirdas Statkevičius, medikas, filosofas, laisvės kovotojas, disidentas, politinis kalinys (m. 2016 m.).
• 1926 m.:
  • Albina Makūnaitė, dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė (m. 2001 m.).
  • Pranas Kedanis, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1929 m.:
  • Laimutis Ločeris, Lietuvos dailininkas monumentalistas, grafikas.
  • Zigmantas Liandzbergis, Lietuvos architektas (m. 1993 m.).
• 1931 m. – Vytautas Benokraitis, Lietuvos teatro aktorius (m. 2003 m.).
• 1933 m. – Alina Gailiūnienė-Vyšniauskaitė, Lietuvos pediatrė endokrinologė, sporto medikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1936 m. – Marcelijus Teodoras Martinaitis, vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, aktyvus Sąjūdžio veikėjas(m. 2013 m.).
• 1937 m. – Veronika Vanda Česnauskienė, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1938 m. – Laimonas Inis, Lietuvos rašytojas.
• 1939 m. – Ona Simanavičienė, mokslinė agronomė, Lietuvos ir Anykščių rajono savivaldybės politinė veikėja (m. 2023 m.).
• 1940 m.:
  • Arvydas Matulionis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Vladislovas Spruogis, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m.:
  • Eduardas Enrikas Jančauskas, Lietuvos ekonomistas, sociologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Valeras Plioplys, Lietuvos, Marijampolės rajono ir Kazlų Rūdos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m. – Janina Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministrė.
• 1946 m. – Valentina Šimkuvienė, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m.:
  • Jonas Valatka, ekonomistas, Lietuvos ūkio ir politinis veikėjas.
  • Vytautas Martinaitis, Lietuvos šilumos energetikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1950 m. – Nijolė Ona Lepeškienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m. – Rūta Laurinonienė – Pečkaitytė, teisininkė, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė veikėja.
• 1953 m. – Albertas Valys, teisininkas, buvęs politikas, LR teisingumo ministras.
• 1954 m. – Angelė Kaušylienė, Lietuvos ir Utenos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Julius Sabatauskas, inžinierius, teisininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Evaldas Gustas, Lietuvos inžinierius, vadybos specialistas, politinis veikėjas.
• 1960 m. – Gintaras Verseckas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1962 m. – Marijus Čekavičius, agronomas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas.
• 1965 m. – Loreta Stonienė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1968 m. – Alexander Stubb, Suomijos politikas.
• 1976 m. – Mino, Lietuvos dainininkas, Kelio į žvaigždes 1 dalyvis.
• 1977 m. – Edita Kudirkaitė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1978 m. – Rolandas Džiaukštas, Lietuvos futbolininkas, savo laiku buvo vienas pagrindinių Lietuvos nacionalinės rinktinės gynėjų.
• 1980 m. – Kęstas Kružinauskas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Marius Pociukonis, Lietuvos krepšininkas, rugtyniaujantis Utenos „Juventus“ komandoje, atakuojančio gynėjo, pozicijoje.
• 1985 m. – Egidijus Dimša, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kėdainių „Nevėžis“ komandoje.

• 1548 m. – Žygimantas Senasis, LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548), priešpaskutinis Gediminaičių dinastijos atstovas (g. 1467 m.).
• 1826 m. – Tadas Mižutavičius, Lietuvos grafikas (g. 1778 m.).
• 1958 m. – Antanas Julijonas Gravrogkas, Lietuvos inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, siaurojo geležinkelio direktorius (g. 1880 m.).
• 1983 m. – Antanas Pocius, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. 1913 m.).
• 1992 m.:
  • Jadvyga Čiurlionytė, Lietuvos etnomuzikologė, menotyros daktarė, profesorė, visuomenės veikėja (g. 1898 m.).
  • Viktoras Kuprevičius, lietuvių kompozitorius, vargonininkas, kariljonistas (g. 1901 m.).
• 2000 m. – Jaronimas Kastytis Juodikaitis, Lietuvos grafikas (g. 1932 m.).
• 2005 m. – Virginija Smilgevičienė, teisininkė, verslo teisės advokatė, vienos iš seniausių verslo teisės paslaugas teikiančių advokatų kontorų Lietuvoje steigėja, Lietuvos advokatūros savivaldos veikėja (g. 1953 m.).
• 2007 m. – Algirdas Brazis, lietuvių kilmės JAV dainininkas (baritonas).^[1] (g. 1915 m.).
• 2024 m. – Juozas Šlivinskas, lietuvių dailininkas, skulptorius, pedagogas (g. 1950 m.).^[2]

• 1867 – Singapūras tapo britų „karūnos kolonija“ (crown colony);
• 1924 – Vokietijos teismas Adolfą Hitlerį (Adolf Hitler) nuteisė kalėti ketverius metus už valstybės išdavystę per 1923 m. surengtą perversmą;
• 1933 – Vokietijos valdžia nurodė boikotuoti žydams priklausančias įmones bei parduotuves ir konfiskavo jų sąskaitas bankuose.

• 1578 m. – Viljamas Harvėjus, anglų medikas ir fiziologas, pirmasis sistemingai aprašęs kraujotakos ratą ir širdies svarbą kraujotakai (m. 1657 m.).
• 1764 m. – Barbara Kraft, austrų dailininkė, geriausiai žinoma dėl Volfgango Amadėjaus Mocarto portreto (m. 1825 m.).
• 1809 m. – Nikolajus Gogolis, ukrainiečių kilmės rusų rašytojas (m. 1852 m.).
• 1815 m. – Otas fon Bismarkas, Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku 1862–1890 m., jis prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą. Nuo 1867 m. Bismarkas buvo Šiaurės Vokietijos sąjungos kancleris. Kai 1871 m. atsirado antroji Vokietijos imperija, tapo jos pirmuoju kancleriu ir buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“. Būdamas ministru pirmininku Bismarkas turėjo didelės įtakos to meto Vokietijos politikai (m. 1898 m.).
• 1865 m. – Richard Adolf Zsigmondy, 1925 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (m. 1929 m.).
• 1873 m. – Sergejus Rachmaninovas, rusų kompozitorius, pianistas ir dirigentas (m. 1943 m.).
• 1890 m. – Josef Laurenz Kunz, austrų ir amerikiečių teisininkas. teisėtyrininkas tarptautininkas, Toledo universiteto profesorius (m. 1970 m.).
• 1908 m. – Abraham Harold Maslow, amerikietis psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Jis labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius.^[4] Maslow ir kitų humanistinių psichologų darbai padėjo pagrindus 1998 m. susiformavusiai pozityviajai psichologijai (m. 1970 m.).
• 1919 m. – Joseph Edward Murray, 1990 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5].
• 1920 m. – Toširas Mifunė, japonų kino ir televizijos aktorius^[6] (m. 1997 m.).
• 1929 m. – Milanas Kundera, čekų prozininkas, dramaturgas, poetas, eseistas (m. 2023 m.).
• 1933 m. – Klodas Kohenas-Tanudži, prancūzų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.
• 1935 m. – Ruta Bogustova, latvių dailininkė tekstilininkė.
• 1961 m. – Susan Magdalane Boyle, britų dainininkė, išgarsėjo 2009 m. sudalyvavusi talentų realybės šou Britain's Got Talent ir jį laimėjusi. Tais pačiais metais išleistas debiutinis albumas „I Dreamed a Dream“ užėmė 1 vietą pardavimų sąrašuose visame pasaulyje.
• 1969 m. – Kšyštofas Buchovskis, Lenkijos istorikas, istorijos mokslų daktaras, Balstogės universiteto profesorius.
• 1970 m. – Sung Hi Lee, korėjiečių kilmės amerikiečių modelis, aktorė ir fotomodelis.
• 1973 m. – Karl Martin Axén, Švedijos glamroko grupės The Ark gitaristas.
• 1974 m. – Hugas Benchaminas Ibara, Argentinos futbolininkas, Boca Juniors klubo gynėjas.
• 1976 m. – Clarence Clyde Seedorf, Nyderlandų futbolininkas, saugas. Dabar žaidžia AC Milan klube. Seedorf yra vienintelis pasaulio žaidėjas, kuris UEFA Čempionų lygą yra laimėjęs su trimis skirtingais klubais. Clarence Seedorf turi jaunesnį brolį Chedric Seedorf, žaidžiantį Monza klube.
• 1978 m. – Miroslava „Mirka“ Federer, buvusi profesionali Šveicarijos tenisininkė, baigusi savo karjerą 2002 m. dėl pėdos traumos. Ji geriausiai žinoma kaip pirmosios vyrų pasaulio raketės Rodžerio Federerio žmona.
• 1979 m. – Elizabeth Gutiérrez, meksikiečių kilmės JAV aktorė ir modelis.
• 1980 m.:
  • Rendis Ortonas, amerikiečių imtynininkas.
  • Yūko Takeuchi, japonų aktorė^[7].
• 1982 m. – Robertas Vitekas, Slovakijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Turkijos klubo Ankaragücü žaidėjas.
• 1983 m.:
  • Amr Zaky, futbolininkas, Egipto rinktinės ir Hull klubo puolėjas.
  • Eugene Sepuya, Ugandos futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje. Nuo 2010 m. rungtyniauja A lygoje ir gina FK Sūduva klubo spalvas.
• 1986 m. – Haminu Dramani, futbolininkas, Ganos rinktinės ir FC Lokomotiv Moscow klubo saugas.
• 1989 m. – Davidas N’Gogas, prancūzų futbolininkas žaidžiantis Liverpool FC komandoje puolėjo pozicijoje.

• 1906 – Aleksandras Jakovlevas, rusų aviacijos konstruktorius, lėktuvų „Jak“ kūrėjas (mirė 1989 m.);
• 1981 – Antonios Fotsis, graikų krepšininkas.

• 1282 m. – Abakachanas, mongolų Ilchanato valdovas dab. Irane (g. 1234 m.).^[8]
• 1431 m. – Nuno Álvares Pereira, garsus Portugalijos generolas, sėkmingai kovojęs per 1383–1385 m. krizę, nulėmusią Portugalijos nepriklausomybę nuo Kastilijos karalystės. Vėliau jis tapo mistiku (g. 1360 m.).
• 1910 m. – Michailas Vrubelis, žymus XIX–XX a. rusų dailininkas. Talentingo dailininko darbai yra žinomi beveik visose dailės srityse: tapyboje, grafikoje, dekoratyvinėje skulptūroje, teatro mene (g. 1856 m.).
• 1922 m. – Karolis I, 1916–1918 m. Vengrijos karalius, Austrijos imperatorius. Paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas (g. 1887 m.).
• 1976 m. – Maksas Ernstas, vokiečių dailininkas, poetas, vienas žymiausių dadaizmo ir siurrealizmo atstovų (g. 1891 m.).
• 1994 m.:
  • Genadijus Voronovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1910 m.).
  • Roberas Duano, prancūzų fotografas, humanistinės fotografijos atstovas (g. 1912 m.).
• 2010 m. – Jurijus Masliukovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1937 m.).
• 2023 m. – Dario Campeotto, italų kilmės Danijos dainininkas ir aktorius (g. 1939 m.).^[9]

• 1204 – Eleonora Akvitanietė, Prancūzijos ir Anglijos karalienė.