Auksūdžio II kapinynas

Įrengtas Auksūdžio piliakalnio teritorijoje ir į šiaurės rytus nuo jo esančioje aukštumoje, Auksūdžio kaimo vakariniame pakraštyje. Teritorijos šiaurinė dalis dirvonuoja, apaugusi spygliuočių jaunuolynu, pietinė – apaugusi vešliais medžiais ir krūmais, deformuota bulviarūsių duobių, o pietrytiniame pakraštyje išlikusi apleista žvyrduobė. Skersai kapinyno praeina lauko kelias.

1979 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,^[1] 1997 m. – Lietuvos Respublikos kultūros vertybe (A433),^[2] 1998 m. – kultūros paminklu,^[3] 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu.^[4]

0,3 km į vakarus yra kapinynas, vadinamas Leišio kalneliu, 1,5 km į šiaurės rytus – Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Kūlių pilale.

1940 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas) Pilalės vakariniame pakraštyje iškasė žvalgomąjį šurfą, kuriame aptiko sudegusių žmonių kaulų, puodų šukių ir susilydžiusio žalvario gabaliukų. Ariant kalvą buvo randama gintaro karolių, geležinių ietigalių, peilių, kirvių ir kitų radinių. Vienas įmovinis ietigalis pateko į Vytauto Didžiojo karo muziejų.^[5]

1948 m. žvalgė Lietuvos istorijos instituto archeologai.

1987 m. Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai (vadovas Bronius Dakanis) suartos kalvos šiaurinėje dalyje aptiko 3 VII–XII a. įmovinius ietigalius ir pastebėjo daug kapų dėmių su angliukais.^[6]

1992 m. kapinyną žvalgė ir teritoriją nustatė Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro ekspedicija (vadovas Vilnius Morkūnas).

• Kultūros vertybių registras: Auksūdžio kapinynas, vad. Pilale^{[neveikianti nuoroda]}