Artūras Areima

Po pirmojo spektaklio kritikų pavadintas „scenos chuliganu“^[2].

2008 m. debiutavo Menų spaustuvėje pristatydamas spektaklį pagal lenkų autoriaus Michalo Valčiako pjesę „Kelionė į kambario vidų“. Kritikai spektaklio pastatymą įvardijo kaip „įdomų“^[3], nors ir „turintį eklektišką išraišką“.^[4] Pirmaisiais savarankiško darbo metais sukūrė opoziciją lietuvių poetinio ir metaforinio teatro tradicijoms, siekdamas šiuolaikiškų ir kitokių pasaulinės klasikos interpretacijų. Apibrėžė heterodoksinį, intelektualiai maištingą santykį su lietuviško teatro tradicija.^{[reikalingas šaltinis]}

Režisavo spektaklius: „Laimingi“ pagal Friedricho Schillerio pjesę „Klasta ir meilė“ (NKDT, 2009), Bernard-Marie Koltès „Sugrįžimą į dykumą“ (NKDT, 2009), Augusto Strindbergo „Freken Julija“ (VVMT, 2010), Henriko Ibseno „Šmėklos“ (NKDT, 2010), „Prakeiktieji“ pagal Eugene O’Neil „Gedulas tinka Elektrai“ (Oskaro Koršunovo teatras, 2010), „Vyšnių sodas“ Antonas Čechovas (NKDT, 2013).^[5]

2012 m. prasidėjo radikalesnis kūrybos etapas, jam būdingas aktorių išvedimas iš komforto zonos ir žiūrovų provokacija. Tyrimo objektas yra šių laikų individualumas, kuriam būdingas nuolatinis nerimo jausmas, kritinis požiūris į istorinę atmintį ir politinius procesus. Dominuoja ir socialinės problemos, nors per jas ir neatsispindi realizmas.^{[reikalingas šaltinis]}

2014 m. įkurė Artūro Areimos teatras, siekiant pristatyti alternatyvų, postdraminiam teatrui būdingą požiūrio tašką.

2019 m. su teatro direktore Inga Sanakojevaite įkūrė tarptautinį edukacinių renginių festivalį „Projekcija“.

2019 m. Baltupiuose atvėrė naują erdvę, kur įrengta salė spektakliams bei kitiems renginiams. 2019–2022 m. joje įvyko virš 100 spektaklių ir 3 tarptautiniai, nemokamų edukacinių renginių ciklai „Projekcija“, eksperimentinės muzikos festivalis „technē“ bei šiuolaikinio cirko festivalis „Naujojo cirko stotelė“.

Dalyvavo virš 18 tarptautinių festivalių. Darbai pristatyti tarptautiniuose Lietuvos, Škotijos, Prancūzijos, Rusijos, Pietų Korėjos, Kinijos, Juodkalnijos menų festivaliuose, taip pat ir Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje, Latvijoje.

Nuo 2008 m. sukūrė apie ~40 spektaklių. Spektakliai Lietuvos teatruose:

• Artūro Areimos teatre^[6]
• JMDT^[7]
• NKDT^[8]
• VVMT^[9]
• VŠDT^[10]

• 2013 m. – Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės raiškos formų paieškas.
• 2013 m. – Auksinio scenos kryžiaus, nominacija geriausio režisieriaus kategorijoje
• 2014 m. – Fortūnos Jaunųjų kritikų nominacija: „Metų režisierius“.
• 2014 m. – Auksinio scenos kryžiaus, nominacija geriausio režisieriaus kategorijoje
• 2014 m. – Kultūros ministerijos premija
• 2015 m. – Kauno Fortūna už provokuojančią režisūrą
• 2015 m. – Auksinio scenos kryžiaus, nominacija geriausio režisieriaus kategorijoje
• 2016 m. – Auksinio scenos kryžiaus, nominacija: Spektaklio jaunimui „Mechaninė širdis“ kūrybinė grupė
• 2016 m. – tarptautinis Edinburgh Festival Fringe, „Jawbone“ (liet. žandikaulio) apdovanojimas, spektaklis „Po Ledu“ pagal Falk Richter
• 2017 m. – Europos teatro sąjungos „Naujosios teatro realybės“ prizo kandidatas^[11]
• 2017 m. – Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno konkurso apdovanojimas spektakliui „Virimo temperatūra 5425“
• 2017 m. – apdovanojimas Geriausio festivalio spektaklio nominacijoje Alytaus teatro festivalyje COM•MEDIA
• 2018 m. – apdovanojimas Geriausio Alytaus teatro festivalio COM•MOON•A spektaklio nominacijoje
• 2020 m. – Auksinio scenos kryžiaus, nominacija už geriausius vaizdo sprendimus
• 2022 m. – specialusis Tarptautinio alternatyvaus teatro festivalio "FIAT" apdovanojimas už įspūdingą šiuolaikinės dramaturgijos ir naujų teatro formų jungtį