Arabinozė

Arabinozė
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
CAS numeris10323-20-3
PubChem5460291
Cheminė formulėC5H10O5
Molinė masė150,13 g mol−1
SMILESO=C[C@@H](O)[C@H](O)[C@H](O)CO
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°153-158 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O59,4 g/100 g vandens, kai t-ra 10 °C
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

1
1
0
 
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupėribozė, ksilozė, liksozė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Arabinozė (angl. arabinose) – viena iš aldopentozių, t. y., monosacharidas, turintis 5 anglies atomus ir aldehidinę grupę (CHO). Tai bespalviai prizmiški ar adatiški kristalai.

Dėl biosintezės ypatumų daugelis gamtinių monosacharidų yra "D" formos, t. y., struktūriškai analogiški D-gliceraldehidui.[1] Tačiau gamtoje L-arabinozė faktiškai yra gerokai dažnesnė nei D-arabinozė. Gamtoje ji aptinkama kaip kai kurių biopolimerų (hemiceliuliozė ir pektinas) komponentas. L-arabinozės operonas yra labai svarbus operonas molekulinės biologijos ir bioinžinerijos tyrimuose.

Klasikinis arabinozės organinės sintezės iš gliukozės būdas yra Wohl degradation.[2]

D-arabinozė

α-D-arabinofuranozė

β-D-arabinofuranozė

α-D-Arabinopiranozė

β-D-Arabinopiranozė

Etimologija

Arabinozė buvo pavadinta pasinaudojus gumiarabiko pavadinimu, nes iš šios medžiagos buvo pirmą kartą išskirta.[3]

Panaudojimas

Arabinozė naudojama mitybos terpėse, skirtose kai kurioms bakterijoms auginti.

Nuorodos