Apeliavimas į mases
Apeliavimas į mases (lot. argumentum ad populum) dar žinomas, kaip apeliavimas į daugumą – argumentacijos klaida.[1] Ja dažniausiai apeliuojama į minios emocijas, todėl tai galima laikyti tam tikra argumento iš skaičių ir apeliavimo į jausmus kombinacija. Dažnai kartu įpainiojamos ir kitos argumentacijos klaidos.
Apeliavimas į mases yra plačiausiai naudojamas metodas politinėse kalbose, ypač – per įvairias demonstracijas, mitingus ir kitus masinius renginius, kai reikia į savo pusę patraukti kuo daugiau publikos. Taip pat pasitaiko ir kasdieniniame gyvenime, religiniuose bei pseudomoksliniuose debatuose.
Pavyzdžiai
- Ar mes atsisakysime nepriklausomybės, už kurią tiek mūsų protėvių padėjo galvas?!
- Dauguma žmonių abortams nepritaria, todėl abortus reikia uždrausti.
- Daugybė žmonių tiki Dievu. Negi tu manai, kad jie visi yra kvailiai?
Ypatinga apeliavimo į mases forma yra „visi žino“.
- Ką tu čia nusišneki, kad yra skraidančių žuvų. Visi žino, kad žuvys neskraido.
- Marihuanos negalima dekriminalizuoti – visi žino, kad narkotikai kenkia!
Teisingas naudojimas
Kartais šis argumentas nėra laikomas klaida. Dažniausiai juo galima naudotis aptariant teiginius, susijusius su demokratijos procesais ir etikos klausimais. Teisingo naudojimo pavyzdžiai:
- Dauguma klubo narių nubalsavo, kad susirinkimus reikia perkelti į antradienį. Taigi, susirinkimus perkelsime į antradienį.
- Rusijoje dauguma žmonių mano, kad vyrui bučiuoti vyrą sveikinantis yra normalu ir mandagu. Taigi, Rusijoje yra mandagu vyrams besisveikinant pasibučiuoti.