Angliškoji mokykla
Mirror of American Sports 1886
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| #2 Tiesioginis matas 1.Žb7! 1...Rd4 2.V×c7#; 1...Rc3+ 2.V×c3#; 1...Rb2 2.V×b2#; 1...B×d3 2.Be6#; 1...Be4 2.Be6#; 1...B×f2 2.V×e3#; 1...B×f6 2.V×e3#; 1...Bf5 2.V×e3#; 1...Bf4 2.Be6#; 1...Bh3 2.Bf8#; 1...Bg3 2.Bf8#; 1...Kd4 2.Bd6#; 1...Ža6 2.V×a1#; 1...Žb5 2.Vc5#; 1...Žd5 2.Žc6#; 1...Že6 2.Bf5#; 1...Že8 2.Vc5#; 1...Rg8 2.B×f3#; 1...V×b7 2.V×a1#; 1...Va2 2.B×f3#; 1...Va3 2.B×f3#; 1...Va4 2.B×f3#; 1...Va5 2.B×f3#; 1...Va6 2.B×f3#; 1...Va7 2.B×f3#; 1...V×h8 2.V×a1#; 1...Vg8 2.V×a1#; 1...Vf8 2.V×a1#; 1...Ve8 2.V×a1#; 1...Vd8 2.V×a1#; 1...Vc8 2.V×a1#; 1...Vb8 2. Vxa1#.[1] | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Angliškoji mokykla – tai šachmatų uždavinių šachmatų kompozicijos kryptis. Prasidėjusi Anglijoje, palaipsniui paplito angliškai kalbančiuose kraštuose: Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje.
Pagrindiniu žanru buvo laikomas dviejų ėjimų mato uždavinys, nors sukurta ir trijų ėjimų uždavinių. Šios mokyklos uždaviniams būdinga:
- įvairių lygiaverčių variantų gausa;
- pagrindinių variantų neišskyrimas;
- cugcvangas;
- sunkiai aptinkamas, kai kada užmaskuotas klaidinančiais pėdsakais, pirmasis ėjimas;
- žaidimo tikslumas – dvilypumų nebuvimas visuose variantuose.
Istorija
XIX a. aštuntajame dešimtmetyje Anglijos šachmatų kompozicijai būdinga naujų vardų kompozicijoje iškilimas. Tai turėjo įtakos naujos kūrybinės krypties atsiradimui. Anglų kompozitoriai beveik nustoja kurti ilgesnius, kaip trijų ėjimų ir sutelkia dėmesį į dviejų ėjimų uždavinių sudarymą, ko iki 1870 m. beveik nedarydavo. Veiksnys, paskatinęs šachmatų kompozicijos plėtrą, buvo periodinių leidinių dėmesys: nemažai, spaudoje organizuojamų konkursų, šachmatų skyrelių, davė vaisių. Tarp šachmatų kompozitorių išryškėjo nauji menininkai, formuojantys naują kompozicijos plėtros kryptį.
Pirmieji teoretikai buvo: Bendžemenas Lousas (1861–1931)[2] bei Čarlzas Plankas (1856–1935)[3] Pastarasis pagrindinius mokyklos principus išdėstė uždavinių rinkinio „Chess Problem Text Book“ (1887) įžanginiame straipsnyje.
Žymūs angliškosios mokyklos atstovai:
- Persi Bleikas (1873–1936)[4] ,
- Tomas Taverneris (1856–1928)[5],
- Godfri Hitkotas (1870–1952)[6],
- Cecilis Bulis (1869–1935)[7][8],
- Džordžas Sleiteris (1853–1905)[9],
- Edita Berd (1859–1924)[10] ,
- Artūras Mekenzy (1861–1905)[11] ir kt.
Angliškoji mokykla darė didelį poveikį amerikiečių šachmatų kompozitoriams. Pastarųjų kompozicijose juodųjų gynyboje dominavo taktinės idėjos, o neteminiuose variantuose buvo toleruojami dvilypumai. Jų darbai padėjo pagrindus strateginei mokyklai.[12]
Uždaviniams keliami reikalavimai
Čarlzas Plankas buvo aktyvus kompozitorius pasižymėjęs uždavinių sudarymo konkursuose. Bet dar svarbesnė jo veikla – šachmatų kompozicijos teoretiko, propagavusio angliškosios mokyklos uždavinių principus.
1887 m. Anglijoje pasirodė knyga Chess Problem text book. Joje buvo pateikta 400 keturių autorių: G. Endriuso, E. Frankenšteino, B. Louso ir Č. Planko uždavinių. Pastarasis knygos įvadiniame straipsnyje išsamiai išdėstė pagrindinius angliškosios mokyklos principus, ilgam lėmusius Anglijos šachmatų uždavinių vystymosi kryptį.
Č. Plankas, pagal svarbą išskiria tris elementus:
- sprendinio grožis,
- konstrukcija,
- sunkumas.
Svarbiausi yra du pirmieji elementai.
Uždavinio sprendimas skirstomas į tris stadijas arba tris dalis:
- pirmasis ėjimas,
- vidurinė stadija,
- matinė pozicija.
Jei angliškųjų uždavinių autorių supratimas apie pirmojojo ėjimo grožį, atitiko ir kitų kompozicijos krypčių supratimą, tai požiūris į vidurinės stadijos grožį buvo kitoks.Plankas rašo, kad uždavinio idėją, arba temą, jis supranta kaip žaidimą ar figūrų sąveiką, vedančią į trečiąją, finalinę stadiją – matinę padėtį” .
Jis mano, kad:
- neteisinga išskirti uždavinyje pagrindinę temą, kuriai visi variantai būtų pavaldūs;
- negražu ir vieno ir tos pačios idėjos kartojimas keliuose variantuose;
- didelis skirtingų idėjų naudojimas uždavinyje, praturtina jo turinį, daro jį geresniu;
- įvairovė, įvairiapusiškumas – viena iš svarbiausių uždavinio puošmenų.
Dviejų ėjimų uždavinyje įvairiapusiškumo principo taikymas leidžia kurti uždavinius turinčius daug skirtingų variantų. Č. Plankas, kaip pavyzdį, pateikia savo uždavinį, kuriame yra 15-ka skirtingų matų.
Trijų ėjimų uždaviniuose variantų skaičius mažesnis (5-6), skaitant tik skirtingus antruosius ėjimus.
Č. Plankas teigia, kad didelio skaičiaus skirtingų ir teisingų variantų kombinavimas yra pagrindinis kompozicijos principas.
Teisingas variantas suprantamas, kaip neturintis dvilypumų. Jiems skiriama ypatinga reikšmė manant, kad dvilypumas nubraukia visą variantų grožį.
Jei trijų ėjimų uždaviniuose dvilypumai dalinai buvo toleruojami, tai dviejų ėjimų uždaviniuose jie buvo absoliučiai neleidžiami: nei viename uždavinio variante, nei į vieną juodųjų atsakymą, net jei jis negintų nuo grėsmės, neturėjo būti dviejų atsakymų.
Geras uždavinys pagal Č. Planką neįmanomas be matų grožio. Pirmoji sąlyga – mato grynumo laikymasis. Be didelio estetinio įspūdžio matų grynumas rodo figūrų ekonomišką naudojimą galutinėje pozicijoje.
Anglų kompozitoriai ypatingai išskirdavo ir vertino taip vadinamus veidrodinius matus, kuriuose aplink juodąjį karalių esančiuose laukeliuose, nestovi nei viena baltųjų ar juodųjų figūra.
Po sprendinio grožio, uždavinio gera konstrukcija yra svarbiausias uždavinio elementas. Čia kreipiamas dėmesys į pradinės pozicijos galimybes, ekonomiškumą, tikroviškumą.
Dėl uždavinio sunkumo Č. Plankas laikėsi nuomonės, kad to uždaviniui šiek tiek reikėtų, bet tai neturėtų būti savitiksliu. Uždavinys neturi būti, kaip kiniškas galvosūkis, prieinamas tik labai nedideliam išrinktųjų skaičiui.
Uždaviniai
Dviejų ėjimų šachmatų uždavinyje, kai laikomasi variantų įvairovės principo, sukuriama daug skirtingų variantų. Č. Planko uždavinyje po 1. Rxd3 juodiesiems skelbiama 15-ka skirtingų matų. Tai cugcvango uždavinys. Tiek variantų grėsmės uždavinyje sudaryti būtų sudėtinga.
Angliškosios mokyklos pradininko B. Louso uždavinys sprendžiamas, aukojant pirmu ėjimu bokštą – 1.Bd6! Šiuo ėjimu grasinama 2.Vd4#. Po 1…Kxd6/Žxb5 seka, 2.Žde4#, po 1…Rxd6 2.Vg1#, o po 1…Žxd6 2.Vxa7#. Lengva uždavinio konstrukcija, nedaug juodųjų figūrų, tikslus, be jokių dvilypumų, baltųjų žaidimas, matų grynumas, taupumas bei taisyklingi matai atskleidžia B. Louso kūrybos bruožus. Visa tai atitinka angliškosios mokyklos reikalavimus.[13]
G. Hitkoto uždavinyje paradoksalus ir netikėtas yra pirmasis baltųjų ėjimas. Jų rikis laukelyje c1 užėmė gerą padėtį, todėl ėjimas 1.Rb2 iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuprantamas. Bet pasirodo, kad užeidami rikiu už pėstininko, baltieji paruošė atsakymus į juodųjų ėjimus: 1….c2 – 2. Žd6#, o į 1…cxb – 2 Vb1#. Be to, juodieji pateko į cugcvangą, kur bet koks juodųjų ėjimas veda juos prie mato: 1…Ke4 Bg4#, 1…Žh4/Že1 2.Vd5#, 1…Že3 2.Vf3#, 1…Žf4 2.g4#.
Netikėtas pirmasis baltųjų ėjimas, nėra pagrindinio varianto, šeši skirtingi matai, nei vieno dvilypumo – tai angliškosios mokyklos reikalavimus atitinkantis uždavinys.
T. Taverneris laikydamasis angliškosios mokyklos reikalavimų savo uždaviniuose naudodavo taktines idėjas.
Pateiktame jo uždavinio pradinėje padėtyje į visus juodųjų ėjimus, išskyrus 1…Žg3, yra paruošti matai, bet po 2. Vg6+ – ne: juodieji išsigelbsti ėjimu 2…. Žf5!, o po 2.Žf6+ - Kf4!
Uždavinys sprendžiamas netikėtu ėjimu: 1.Bh7!: bokštas palieka aktyvią padėtį ir slepiasi už juodųjų žirgo.Įsigilinus paaiškėja ėjimo bokštu prasmė: juodieji patenka į cugcvangą. Dabar baltieji po 1…Žg3 matuoja juodųjų karalių ėjimu – 2.Bh4#.
P. Bleiko dviejų ėjimų uždavinyje laukeliuose c6 ir e6 du kartus panaudota Grimšo tema. Po baltųjų ėjimo 1. Rf7 juodieji patenka į cugcvangą. Pagrindiniai variantai: 1. …Bc6 2. Žb5#; 1….Rc6 2.V.a7#; 1…Be6 2. Žf5#; 1…Re6 2. Rf6#.
Pradinėje padėtyje juodųjų karalius atviras: šalia jo esančiuose laukeliuose nėra nei baltųjų, nei juodųjų figūrų, kas yra viena iš siekiamybių angliškajame uždavinyje.
A. Mekenzio uždaviniai pasižymi masyvumu. Jis nevengia didelio kiekio šachmatų figūrų, gebėdamas visoms duoti užduočių. Straipsnio pradžioje pateiktame jo uždavinyje panaudotos beveik visos juodųjų ir baltųjų figūros bei nemažai pėstininkų. Juodieji turi daug galimų ėjimų ir į kiekvieną yra tik po vieną matą.
Pirmas ėjimas 1.Žb7, užstojantis juodųjų valdovę, paruošia baltųjų atsakymus visai eilei juodųjų ėjimų. Uždavinyje 12-ka skirtingų matų. Įdomiausieji yra susiję su baterijų panaudojimu: 1….R…g8 2.Bxf3#; 1….Že6 2.Bf5#; 1…Bf4/Bxd3(e4) 2.Bxe6; 1…Bg(h)3 2.Bf8#; 1….Kd4 2. Bf4#[14].
Čarlzas Plankas
| Bendžamenas Lousas Jamaica Gleaner 1892
| Goudfri Hitkotas East Central Times Londonas 1889
| Tomas Taverneris Pen and Pencil 1890
| Persy Bleikas The House 1898
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
