Andronikas I Komninas
Andronikas I Komninas (gr. Ανδρόνικος Α’ Κομνηνός, Andronikos I Komnēnos, apie 1122 m. Konstantinopolis – 1185 m. rugsėjo 12 d. ten pat) – 1183–1185 m. Bizantijos imperatorius.
| Andronikas I Komninas | |
|---|---|
 | |
| Komninų dinastija | |
| Gimė | apie 1122 m. Konstantinopolis |
| Mirė | 1185 m. rugsėjo 12 d. Konstantinopolis |
 | |
| Valdė | 1183 m. - 1185 m. (~2 metai) |
| Pirmtakas | Aleksijus II Komninas |
| Įpėdinis | Izaokas II Angelas |
 Vikiteka | Andronikas I Komninas |
Biografija
Paskutinis Bizantijos imperatorius iš Komninų dinastijos. Po pusbrolio imperatoriaus Manuilo I Komnino mirties 1180 m. pasiskelbė mažamečio imperatoriaus Aleksijaus II globėju. 1183 m., manoma, organizavo Aleksijaus II nužudymą ir vedė jo našlę Teodorą.
Šeima
Pirmosios žmonos vardas neišliko. Jų vaikai:
- Manuilas Komninas (g. 1145 m.), jo žmona Gruzijos princesė Rusudan, vaikai būsimiaji Trapezundo imperatoriai Aleksijus I Megas Komninas ir Dovydas I Megas Komninas.
- Jonas Komninas (g. apie 1159 m.), tėvo bendravaldis 1183–1185 m. ir nužudytas kartu su juo.
- Marija Komnina
Turėjo daug nesantuokinių ryšių. Su Jeruzalės karaliaus Bolduino III Jeruzaliečio žmona, antros eilės giminaite Teodora Komnina susilaukė sūnaus Aleksijaus Komnino, pradėjusio Gruzijos kunigaikščių Andronikašvilių (nuo 1826 m. rus. Андрониковы) dinastiją, ir dukters Irenos Komninos, kuri buvo ištekėjusi už imperatoriaus Manuilo I Komnino sūnaus Aleksijaus.
Valdymas
Griežtomis priemonėmis, tokiomis, kaip aukščiausių valdininkų decimacija, naikino korupciją administracijoje, draudė administracinių postų pardavimą, mažino provincijų žemvaldžių įtaką. Siekė atkurti politinę sąjungą su Vakarais, pirmiausia su Venecija. Rytuose su sultonu Salachu ad Dinu sudarė taiką. Rėmė Graikų apeigų bažnyčios atskirumą.
Kai Sicilijos normandai, perėję Graikiją 1185 m. užėmė antrąjį pagal dydį imperijos miestą Salonikus, Konstantinopolis sukilo ir minia Androniką nužudė.[1]
Šaltiniai
Literatūra
- The Oxford Dictionary of Byzantium, Oxford University Press, 1991.
- K. Varzos, Ē genealogia tōn Komnēnōn (Thessalonica, 1984) 1 t., 493–638 psl.