Aleksejus Michailovičius

Petro I tėvas. Iki 1661 m. už Aleksejų valdė jo auklėtojas ir giminaitis B. Morozovas. Aleksejaus laikais Rusijoje iš luominės monarchijos ėmė formuotis absoliutinė. 1649 m. priimtas Teisynas visiškai įteisino valstiečių baudžiavinę padėtį, išplėtė bajorų teises. Dėl finansinės politikos ir stiprinamos socialinės priespaudos kilo sukilimai Maskvoje (1642–1662 m.), Naugarde ir Pskove (1650), Stepano Razino valstiečių sukilimas (1670–1671 m.). Didžiausias užsienio politinis laimėjimas – Ukrainos prijungimas prie Rusijos (1654 m.). Dėl Ukrainos ir galimybės prieiti prie Baltijos jūros 1654 m. Aleksejus pradėjo karą su Abiejų Tautų Respublika, okupavo didelę LDK dalį (Vilnių, Kauną, Gardiną), planavo LDK paversti Rusijos provincija. Karui nepasisekus, 1667 m. pasirašė Andrusovo paliaubų sutartį.^[1] Jo valdymo metais Rusijoje vyko karinė ir piniginė reformos, Rusijos stačiatikių bažnyčios skilimas.

Aleksejus Michailovičius buvo 16 vaikų tėvas nuo dviejų santuokų.

• Marija Iljinična Miloslavskaja (13 vaikų):
  • Dmitrijus (1648 spalio 22 – 1649 spalio 6)
  • Jevdokija Aleksejevna (1650 vasario 17 – 1712 gegužės 10)
  • Marfa Aleksejevna (1652 rugpjūčio 26 – 1707 birželio 19)
  • Aleksejus (1654 vasario 15 – 1670 sausio 17)
  • Ana Aleksejevna (1655 sausio 23, Viazma – 1659 gegužės 8, Maskva)
  • caraitė Sofija (1657 rugsėjo 17 – 1704 liepos 3)
  • Jekaterina Aleksejevna (1658 lapkričio 27 – 1718 gegužės 1)
  • Marija (1660 sausio 18 – 1723 kovo 9)
  • Fiodoras III (1661 kovo 30 – 1682 balandžio 27)
  • Feodoksija Aleksejevna (1662 kovo 29 – 1713 gruodžio 14)
  • Simeonas (1665 balandžio 3 – 1669 birželio 18)
  • Ivanas V (1666 rugpjūčio 27 – 1696 sausio 29)
  • Jevdokija Aleksejevna (1669 vasario 26 – vasario 28)

• Natalija Kirilovna Naryškina (3 vaikai):
  • Petras I (1672 gegužės 30 – 1725 sausio 28)
  • Natalija Aleksejevna (1673 rugpjūčio 22 – 1716 birželio 18)
  • Fiodora Aleksejevna (1674 rugsėjo 4 – 1678 lapkričio 28)