Albino tema
#2 Tiesioginis matas dviem ėjimais. Albino tema. 1.Rd6! grėsmė 2.e3# 1...exf3 2.e4# 1...d3 2.exd3# 1...Bxf3 2.exf3# 1...Bxh2 2.Va3# 1...e3 2.Va8# 1...c3 2.Vf7# [1] |
Albino tema – tai šachmatų kompozicijos tema, kurioje baltųjų pėstininkas, esantis antrojoje horizontalėje, atlikdamas iš pirminės pozicijos keturis galimus ėjimus: kirtimą į kairę, į dešinę, ėjimą per vieną, per du laukelius, dalyvauja šachmatų uždavinio sprendime.[2]
Albino tema gali būti naudojama kartu su kitomis bei keliose šachmatų uždavinio fazėse.[3]
Jai gimininga yra Pikenini tema. Joje keturiais galimais ėjimais iš pirminės pozicijos žaidime dalyvauja juodųjų pėstininkas, esantis 7-oje horizontalėje.[4]
Istorija
Temą 1886 m. pasiūlė JAV šachmatų kompozitorius Džozefas Veinraitas (Wainwright, Joseph C. J. ) (1851–1921), patalpinęs savo uždavinį JAV laikraštyje The Wanderer
Uždavinių pavyzdžiai
Britų [5]šachmatų kompozitoriaus K.D. Morso (Christopher Jeremy Morse 1928–2016) uždavinyje Albino tema panaudota du kartus: iliuziniame žaidime ir sprendinyje su skirtingais Albino pėstininkais.
Olandų šachmatų kompozitoriaus G.H Dreizės (Gerardus Hendrikus Drese, 1902–1980) uždavinyje randame kelias temas: sprendimo fazėje baltieji sukuria grėsmę, kurią juodieji keturiuose variantuose, keturiais ėjimais iš pirminės pozicijos Pikenini pėstininku laikinai atremia, bet baltieji antruoju ėjimu keturiuose variantuose, eidami iš pirminės pozicijos Albino pėstininku, vėl sukuria grėsmes, kurių juodieji nebegali atremti.
Rudolfas L’hermetas New York Staats-Zeitung 1894
| Kristoferis Džeremi Morsas The Guardian 1960; (pagal A. Vaitą). 1941
| Džerardas Dreizė Tijdschrift vd KNSB 1935
|
Paplitimas
Šią temą šachmatų kompozitoriai naudoja, kurdami: tiesioginius, sutarto mato[9], atvirkščio mato[10], pasakiškus[11] ir retro[12] šachmatų uždavinius.
Švedu šachmatų kompozitoriaus Jano Knopelio (Jan Heribert Knöppel, 1918–1995) atvirkščio mato uždavinyje pateiktas sudėtingas ir retas keturių juodųjų pėstininko paaukštinimų ir Albino temos apjungimo sumanymas.
|