Aita

Aita (etruskų įrašuose dar sutinkama forma Eita) – požemio pasaulio valdovas etruskų mitologijoje.[1] Atitikmuo graikų mitologijoje – Hadas.[2] Aitos sutuoktinė – Persipnei (atitinka graikų Persefonę), pasiuntinys – Turmsas.[3]

Golini kapavietės (Orvjetas) piešinys, vaizduojantis Aitą (kairėje)

Į etruskų panteoną Aita pateko gana vėlai – ikonografijoje ir įrašuose aptinkamas nuo IV a. pr. m. e. Šios dievybės įvaizdžiui didelės įtakos turėjo graikų Hadas.[4][5] Aita pavaizduotas tik keliuose etruskų kapaviečių piešiniuose, pvz., Golini (Orvjetas) bei Orko II (Tarkvinija) kapavietėse.[6] Šių kapaviečių piešiniuose Aita vaizduojamas drauge su sutuoktine Persipnei.[7]

Aita vaizduotas sėdintis soste,[8] su karūna ir skeptru arba dėvintis vilko galvos kepurę.[1] Šis atributas perimtas iš ankstyvesnės etruskų požemio pasaulio dievybės Kalu, turėjusios vilko bruožų.[8] Skirtingai nuo Kalu, Aitos kultas nėra paliudytas, Aita ir jo žmona Persipnei tebuvo mitologinės figūros.[3]

Etruskų mene vaizduojama ir Persipnei pagrobimo scena. Be to, Aita pavaizduotas tapytoje vazoje iš Vulcų (IV a. pr. m. e.), dviejose alebastro urnose iš Volateros (II a. pr. m. e.) bei ant raudonfigūrio stiliaus oinochojės (IV-III a. pr. m. e.).[9] Ant vienos iš urnų su pelenais Aita vaizduojamas kaip barzdotas vyras, vilkintis odiniu apsiaustu, ant jo galvos – kailinė kepurė;[10] Aita laiko didelę lazdą, apie kurią apsivijusi gyvatė. Dievas ruošiasi palydėti į požemio pasaulį žmogų, kurio pelenai buvo urnoje, šio žmogaus dvasia vaizduojama einanti pro vartus į anapusinį pasaulį. Ant mirusiojo galvos – metalinė haruspiko (žynio) kepurė.[11]

Šaltiniai