2023 m. Turkijos prezidento rinkimai
← 2018  2028 → | ||||
| 2023 m. Turkijos prezidento rinkimai | ||||
|---|---|---|---|---|
| 2023 m. gegužės 14 d. (I turas) 2023 m. gegužės 28 d. (II turas) | ||||
| Balsavę rinkėjai | 87,04 % (I turas)  0,8 pp84,15 % (II turas)  2,89 pp | |||
 | .png) | |||
| Kandidatas | Recep Tayyip Erdoğan | Kemal Kılıçdaroğlu | ||
| Partija | AKP | CHP | ||
| Rinkėjų balsų | 27 834 692 | 25 504 552 | ||
| Santykis | 52,18 % | 47,82 % | ||
 | ||||
| Antrojo turo rezultatų žemėlapis | ||||
Tuometinis prezidentas Išrinktasis prezidentas | ||||
2023 m. Turkijos prezidento rinkimai (turk. 2023 Türkiye cumhurbaşkanlığı seçimi) – dvidešimt antrieji eiliniai Turkijos prezidento rinkimai, kurie vyko 2023 m. gegužės 14 ir 28 d.[1][2] Kadangi pirmajame rinkimų ture nė vienas kandidatas negavo balsų daugumos, po dviejų savaičių buvo surengtas antrasis turas. Tai pirmas kartas Turkijos istorijoje, kai prezidento rinkimuose prireikė antrojo turo.[3] Jame nugalėjo Redžepas Tajipas Erdohanas, surinkęs 52,18 % balsų. Jo varžovas antrajame ture Kemalis Kiličdarohlu gavo 47,82 % balsų.[4]
Dabartinis prezidentas Redžepas Tajipas Erdohanas iš Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) siekė perrinkimo kaip bendras Liaudies aljanso, kurį sudaro Nacionalistų judėjimo partija (MHP) ir dar trys mažesnės partijos, kandidatas. Aljansas sulaukė kritikos dėl „Laisvosios priežasties partijos“ įtraukimo (HÜDA PAR), kuri yra žinoma dėl ryšių su kurdų „Hezbollah“.[5]
Tautos aljansas, kurį sudaro šešios opozicinės partijos, įskaitant pagrindinę opozicinę Respublikonų liaudies partiją (CHP), kandidatu į prezidentus iškėlė CHP lyderį Kemalį Kiličdarohlu. Aljansas įsipareigojo sugrąžinti Turkijai parlamentinę valdymo sistemą, kuri po 2017 m. referendumo buvo pakeista prezidentiniu valdymu. Nors ir nepriklauso aljansui, prokurdiška Žaliųjų kairiųjų partija (YSP) bei Darbo ir laisvės aljansas (kuriam priklauso YSP) išreiškė paramą K. Kiličdarohlu.[6] Kiti du kandidatai – Tėvynės partijos lyderis Mucharemas Indžė ir pasaulietinis nacionalistinio Protėvių aljanso kandidatas Sinanas Ohanas – taip pat surinko 100 000 parašų, reikalingų kandidatavimui. Tačiau likus 3 dienoms iki rinkimų, M. Indžė pasitraukė iš rinkimų dėl internetinės šmeižto kampanijos. Nepaisant to, jo pavardė vis tiek liko balsavimo biuleteniuose.[7]
Pagrindinės kampanijos problemos buvo susijusios su pražūtingu 2023 m. vasario 6 d. įvykusiu žemės drebėjimu, per kurį žuvo daugiau nei 50 000 žmonių; dėl jo svarstyta rinkimų datą perkelti.[8][9] Vyriausybė buvo kritikuojama dėl lėtos reakcijos į žemės drebėjimą ir nepakankamai griežtų statybos taisyklių.[10] Ekonomika, kuri nuo 2018 m. patiria krizę, irgi tapo svarbiu rinkimų kampanijos klausimu.[11]
Rinkimų kampanija laikoma labai skaldančia ir negatyvia, nes LGBT teisės Turkijoje ypač kritikuojamos valdančiojo aljanso.[12][13] Vidaus reikalų ministras Suleimanas Soilu tvirtino, kad opozicijos pergalė būtų laikoma valstybės perversmu,[14] o opozicinės „Gerosios partijos“ (İYİ) būstinė kovo pabaigoje buvo apšaudyta.[15] Tautos aljanso kandidatas į viceprezidentus ir Stambulo meras Ekremas Imamohlu buvo užpultas minios, mėtančios akmenis per kampanijos mitingą Erzurume.[16] Antalijos meras Muchitinas Bočekas (CHP) per kampanijos vizitą taip pat buvo užpultas R. T. Erdohano šalininkų.[17] Manoma, kad žiniasklaida buvo per daug šališka vyriausybės aljanso atžvilgiu, kuris, skaičiuojama, kontroliuoja daugiau nei 90 % šalies žiniasklaidos priemonių.[18]
Rinkimų rezultatai
Kadangi nė vienam kandidatui nepavyko užsitikrinti balsų daugumos, gegužės 28 d. vyko antrasis turas tarp dviejų daugiausiai balsų surinkusių kandidatų – Redžepo Tajipo Erdohano ir Kemalio Kiličdarohlu.[19] Dabartinis prezidentas R. T. Erdohanas surinko 49,52 % balsų (mažiau nei per 2018 m. rinkimus, kai gavo 52,59 % balsų).[20]
| Kandidatas | Partija | I turas | II turas | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Balsai | % | Balsai | % | |||
| Recep Tayyip Erdoğan | Teisingumo ir plėtros partija | 27 133 849 | 49,52 | 27 834 692 | 52,18 | |
| Kemal Kılıçdaroğlu | Respublikonų liaudies partija | 24 595 178 | 44,88 | 25 504 552 | 47,82 | |
| Sinan Oğan | Nepriklausomas | 2 831 239 | 5,17 | |||
| Muharrem İnce[a] | Tėvynės partija | 235 783 | 0,43 | |||
| Iš viso | 54 796 049 | 100 | 53 339 244 | 100 | ||
| Galiojantys balsai | 54 796 049 | 98,14 | 53 339 244 | 98,73 | ||
| Negaliojantys balsai | 1 037 104 | 1,86 | 684 372 | 1,27 | ||
| Iš viso balsų | 55 833 153 | 100 | 54 023 616 | 100 | ||
| Turintys balsavimo teisę / aktyvumas | 64 145 504 | 87,04 | 64 197 419 | 84,15 | ||
| Šaltinis: Turkijos rinkimų taryba | ||||||