1998 m. Formulės 1 sezonas

Formulė 1
1998 m. FIA Formulės 1
Pasaulio čempionatas
Prieš: 1997Po: 1999

1998 m. Formulės 1 sezonas – 47-as FIA rengtas Formulės 1 Pasaulio čempionatas, prasidėjęs Kovo 7 d. Australijos Albert Park trasoje ir pasibaigęs Lapkričio 1 d. Japonijoje, Suzukoje.[1] Čempionato baigtis sprendėsi paskutiniajame etape – dėl titulo susigrūmė vokietis Michaelis Schumacheris ir suomis Mika Häkkinenas.

Michael Schumacher (Ferrari) ir David Coulthard (McLaren) kova Didžiosios Britanijos GP

Sezono apžvalga

1998-ųjų sezonas pasižymėjo naujovių gausa. Buvo atsisakyta „slick“ tipo padangų ir gražintos padangos su grioveliais – priekinės padangos turėjo tris, galinės – keturis griovelius. Sezono eigoje buvo uždrausti papildomi sparneliai ant bolido šonų, buvo sumažintas bolidų aukštis, sumažintas jų plotis. 1997-ųjų čempionas kanadietis Jacques Villeneuve perėjo į vidutiniokę Williams ekipą.

Sezonui geriausiai pasiruošė McLaren ekipa – laimėjęs paskutinį 1997-ųjų sezono etapą McLaren pilotas Mika Hakkinenas triumfavo ir pirmuose dvejuose naujojo sezono Grand Prix. Australijoje McLaren pilotų persvara buvo milžiniška – kvalifikacijoje artimiausius varžovus aplenkę sekunde.[2], lenktynėse konkurentus aplenkė visu ratu[3]

Trečiame etape Argentinos pergalę dėka Goodyear padangų patobulinimų iškovojo Ferrari lyderis Michaelis Schumacheris. San Marine laimėjus David Coulthardui, o Ispanijos ir Monako GP vėl triumfavus suomiui, atrodė, jog čempionato baigtis aiški, tačiau sezono vidury tris pergales iš eilės vėl iškovojo „Šumis“, sumažinęs skirtumą čempionato įskaitoje.

Spa trasoje vykusiame Belgijos GP per startą užfiksuota masiškiausia visų laikų F1 avarija[4], o vėliau lenktynėse susidūrė M. Schumacheris su D. Coulthardu. Kituose dvejuose etapuose po pergalę vėl pasidalino čempionato favoritai, tad Japonijoje sprendėsi nugalėtojas.

Prieš startą užgeso vokiečio bolido variklis ir šiam teko startuoti iš rikiuotės galo. Narsiai lenkęs varžovus vieną po kito, Michaelis pakilo iki trečios pozicijos, tačiau pradūrė padangą ant trasoje gulėjusių nuolaužų, pasitraukdamas iš kovos.[5] Pirmą čempiono titulą iškovojo Mika Hakkinenas, surinkęs lygiai šimtą taškų. Tarp komandų triumfavo jo atstovaujama McLaren ekipa.

Čempiono titulą gynęs Villeneuve’as tik du sykius užlipo ant podiumo, o čempionė Williams ekipa iškovojo pergalę Belgijos etape.

Pilotų įskaita

Vt.PilotasAUS
BRA
ARG
SMR
ESP
MON
CAN
FRA
GBR
AUT
GER
HUN
BEL
ITA
LUX
JPN
Tšk.
1 Häkkinen112Ret11Ret32116Ret411100
2 M. SchumacherRet312310111351Ret12Ret86
3 Coulthard22612RetRet6Ret2227Ret3356
4 Irvine4833Ret332348RetRet24247
5 Villeneuve57Ret4651047633RetRet8621
6 Hill8DSQ810Ret8RetRetRet744169420
7 Frentzen35958RetRet15RetRet95475517
8 Wurz744Ret4Ret45491116RetRet7917
9 FisichellaRet67RetRet2295Ret78Ret86816
10 R. SchumacherRetRetRet711RetRet16656923RetRet14
11 AlesiRet9561012Ret7RetRet107351079
12 BarrichelloRetRet10Ret5Ret510RetRetRetRetDNS1011Ret4
13 SaloRetRetRet9Ret4Ret13RetRet14RetDNSRet14Ret3
14 DinizRetRetRetRetRet6914RetRetRet115RetRetRet3
15 Herbert611RetRet77Ret8Ret8Ret10RetRetRet101
16 TrulliRetRet11Ret9RetRetRetRet1012Ret613Ret121
17 MagnussenRet10RetRet12Ret61
18 NakanoRetRet13Ret149717811Ret158Ret15Ret0
19 TueroRetRetRet815RetRetRetRetRet16RetRet11NCRet0
20 RossetRetRet14RetDNQDNQ8RetRet12DNQDNQDNS12RetDNQ0
21 TakagiRetRet12Ret1311RetRet9Ret1314Ret916Ret0
22 Panis9Ret151116RetRet11RetRet1512DNSRet12110
23 Verstappen12RetRetRet13RetRet13Ret0
Vt.PilotasAUS
BRA
ARG
SMR
ESP
MON
CAN
FRA
GBR
AUT
GER
HUN
BEL
ITA
LUX
JPN
Tšk.

Konstruktorių įskaita

VietaKonstruktoriusPakabaVariklisPadangosTaškaiPergalėsPodiumaiPole pozicijos
1 McLaren-MercedesMP4-13B15692012
2 FerrariF300G


1336193
3 Williams-MecachromeFW20G


383
4 Jordan-Mugen-Honda198G


3413
5 Benetton-PlaylifeB198B3321
6 Sauber-PetronasC17G


101
7 ArrowsA19B6
8 Stewart-FordSF02B5
9 Prost-PeugeotAP01B1
10 Tyrrell-Ford026G


11 Minardi-FordM198B

Šaltiniai

Vikisritis: Formulė 1