1994 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

61-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1994 m. kovo 19 – balandžio 2 d.^[1]

Čempionate dalyvavo 14 žaidėjų: dešimt vilniečių, trys kauniečiai ir vienas iš Jonavos. Dalyvavo visi 1993 m. čempionato prizininkai.

Vyrų čempionate pirmąkart buvo nustatyta tarptautinio meistro norma – 8,8 taško. Turnyras atitiko 5-ąją FIDE kategoriją (vidutinis reitingas 2370). Čempionate taip pat vyko atranka į Lietuvos vyrų rinktinę (šeši žaidėjai), dalyvausiančią Salonikų šachmatų olimpiadoje. Trys pagal reitingą ir kvalifikaciją buvo atrinkti iki čempionato – tris reikėjo atrinkti pagal čempionato geriausius rezultatus.

Pirmas ratas. Šiame rate dauguma partijų baigėsi lygiosiomis. Taip sužaidė V. Mališauskas – V. Novikovas, D. Zagoskis – A. Zapolskis, V. Sakalauskas – A. Butnorius, A. Labuckas – Š. Šulskis, E. Šlekys – V. Grabliauskas. Likusios partijos K. Kaunas – K. Kryžius ir G. Piešina – D. Ruželė – baigėsi juodųjų pergalėmis.

Antrajame rate V. Mališauskas su D. Zagorskiu bei D. Ruželė su E. Šlekiu baigė taikiai. Kitose partijose: V. Novikovas baltaisiais pralaimėjo V. Grabliauskui, o K. Kryžius - G. Piešinai. Baltieji įrodė pranašumą partijose: A. Zapolskis – V. Sakalauskas, A. Butnorius – A. Labuckas ir Š. Šulskis – K. Kaunas.

Trečiajame rate lygiosiomis baigėsi partijos V. Sakalauskas – V. Mališauskas, A. Labuckas – A. Zapolskis ir V. Grabliauskas – D. Ruželė. Trejose partijoseː D. Zagorskis – V. Novikovas, K. Kaunas – A. Butnorius ir E. Šlekys – K. Kryžius pergales šventė baltieji ir tik vienoje - G. Piešinos ir Š. Šulskio – juodieji.

Ketvirtajame rate – tik partijoje V. Novikovas – D. Ruželė buvo užfiksuotos lygiosios. Likusios baigėsi taip: V. Mališauskas – A. Labuckas, D. Zagorskis – V. Sabaliauskas ir Š. Šulskis – E. Šlekys 1:0, o A. Zapolskis – K. Kaunas, A. Butnorius – G. Piešina ir K. Kryžius – V. Grabliauskas – 0:1

Po 4-ratų vienvaldžiu lyderiu buvo Š. Šulskis – 3,5 taško. Pustaškiu buvo atsilikę D. Zagorskis ir V. Grabliauskas.^[2]

Čempionate nugalėjo 21 metų kaunietis Šarūnas Šulskis. Jis buvo apdovanotas ne tik aukso medaliu ir prizu, bet ir kelialapiu į Salonikų šachmatų olimpiadą. Tai jo antrasis Lietuvos vyrų čempionato auksas. Finišuojant jis sužaidė lygiosiomis su tarptautiniu meistru vilniečiu Dariumi Zagorskiu ir įveikė Vilniuje studijuojantį Vaidą Sakalauską ir pelnė 10 tš. Iš 13 galimų (+8, -1, =4). Tad jis pusantro taško viršijo normatyvą tarptautinio meistro antrajam balui gauti.

Vilniaus didmeistris Vidmantas Mališauskas kovojo tik dėl apdovanojimų, Mat jam, kaip ir didmeistriams Eduardui Rozentaliui ir Aloyzui Kveiniui, kurie tarp Lietuvos šachmatininkų turėjo aukščiausius reitingus ir kvalifikaciją LŠF vykdomojo komiteto sprendimu vieta šachmatų olimpinėje rinktinėje buvo rezervuota dar iki čempionato. V. Mališauskas priešpaskutiniame rate sužaidęs lygiosiomis su daugkartiniu Lietuvos čempionu tarptautiniu meistru Algimantu Butnoriumi, o paskutiniame nugalėjęs vilnietį Antaną Zapolskį surinko 9 taškus – tiek pat, kaip ir kitas Lietuvos daugkartinis čempionas vilnietis Gintautas Piešina, kuris paskutinuose dviejuose ratuose sužaidė lygiosiomis su vilniečiais Emiliu Šlekiu ir Virginijum Grabliausku. Geresni papildomi rodikliai lėmė Vidmantui Mališauskui sidabro medalį, o bronza atiteko Gintautui Piešinai.^[3]

1994 m. Lietuvos šachmatų čempionato partijos.^{[neveikianti nuoroda]}

47-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilkaviškyje, 1994 m. kovo 19 – balandžio 2 d.

Dalyvavo 14 šachmatininkių iš įvairių miestų: penkios vilnietės, trys panevėžietės, dvi kaunietės, dvi žaidėjos iš Vilkaviškio ir po vieną iš Šiaulių ir Mažeikių.Dalyvavo visos 1993 m. metų čempionato prizininkės.

Čempionatas vyko Vilkaviškio centrinėje bibliotekoje. Po keturių ratų pirmavo visus taškus (4) surinkusi septyniolikametė panevėžietė Dagnė Čiukšytė. Po jos sekė 3,5 taško turinti (taip pat septyniolikametė) Vilniaus moksleivė Lina Stasiūnaitė.^[5]

Visą laiką buvusi lydere panevėžietė Dagnė Čiukšytė, surinkusi 9,5 taško iš 13 galimų, laimėjo čempionatą. Paskutiniuose dviejuose ratuose ji nugalėjo vilnietę Laimą Domarkaitę ir sužaidė lygiosiomis su mažeikiete Vilma Paulauskiene. Ji ne tik pirmą kartą laimėjo Lietuvos moterų šachmatų čempionatą, bet ir tapo šachmatų meistre bei olimpinės rinktinės debiutante. Vienu tašku atsiliko dvi žaidėjos: kaunietė Ilona Rudaitytė, per paskutinius du ratus pralaimėjusi šiaulietei Rasai Juočytei, bet pelniusi tašką prieš kaunietę Daivą Zakšauskaitę, bei vilnietė Lina Stasiūnaitė, įveikusi Vilmą Paulauskienę ir pasidalijusi po pustaškį su vilniete Vygante Milašiūte. Pagal pasiektus papildomus rodiklius, antroji vieta atiteko Ilonai Rudaitytei, o trečioji – Linai Stasiūnaitei. Abi pastarosios žaidėjos taip pat iškovojo kelialapį į moterų šachmatų olimpiadą^[3]

1994 m. Lietuvos moterų šachmatų čempionato partijos. Archyvuota kopija 2022-04-24 iš Wayback Machine projekto.