1981 m. Lietuvos šachmatų čempionatas
1981 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 48-asis Lietuvos vyrų ir 34-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.
Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas
48-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Klaipėdoje, 1981 m. rugsėjo 9 – rugsėjo 30 d.
Čempionate žaidė 17 dalyvių: devyni vilniečiai, du kauniečiai, du klaipėdiečiai, ir po vieną žaidėją iš Šiaulių ir Panevėžio, Lvovo ir Talino. 1980 m. Lietuvos čempionato prizininkai dalyvavo visi.
Vyrų čempionato eiga
Po keturių ratų
Aukščiausios lygos Lietuvos vyrų čempionate po 4 ratų pirmavo A. Kveinys ir A. Butnorius, turintys po 3 taškus. Pirmasis įveikė L. Ševeliovą, E. Rozentalį ir V. Majorovą, bet pralaimėjo K. Kaunui, o antrasis, pralaimėjęs R. Survilai, nugalėjo A. Bandzą, V. Gefeną ir A. Česnauskį. Labai sėkmingai žaidė jaunieji šachmatininkai, Vilniaus universiteto studentai: V. Majorovas, R. Valiūnas ir V. Mališauskas, atsiliekantys nuo lyderių pustaškiu. Klaipėdietis L. Ševeliovas turėjo 2 taškus. Du susitikimai liko nebaigti, nes atidėtų partijų dienos nepakako.[1]
Po aštuonerių ratų
Įpusėjus turnyrui vyko atkaklios kovos: sužaidus aštuonis ratus nebeliko nė vieno dalyvio, nepatyrusio pralaimėjimo.
Pasikeitė ir lyderiai. Pirmavo vilniečiai G. Piešina (5,5 taško iš 8 galimų) ir E. Rozentalis (5 tšk.). Po 4,5 taško turi kauniečiai A. Butnorius ir K. Kaunas bei vilniečiai V. Majorovas, R. Valiūnas ir V. Gefenas. Klaipėdiečio L. Ševeliovo sąskaitoje – 4 taškai.[2]
Po dešimties ratų
Devintame Lietuvos čempionato rate, puikia R. Survilos karaliaus ataka, pergalę pasiekė E. Rozentalis. Sublizgėjo klaipėdietis L. Ševeliovas: net smarkiai stokodamas laiko, jis sugebėjo rasti gražių taktinių smūgių seriją ir A. Bandzai teko pasiduoti. Lygiomis baigėsi G. Rastenio – V. Gefeno ir A. Uogelės – V. Mališausko susitikimai. Likusios partijos buvo atidėtos: K. Kaunui prieš H. Kiarnerį trūko pėstininko, klaipėdietis B. Rumiancevas turėjo pranašumą prieš A. Kveinį, G. Piešina prieš R. Valiūną, A. Butnorius – prieš V. Majorovą.
Dešimtajame rate A. Butnorius įveikė rizikingai žaidusį A. Uogelę. Kai kurios partijos baigėsi žaidėjams stokojant laiko: R. Valiūnas nugalėjo B. Rumiancevą, R. Survila su K. Kaunu baigė lygiomis. Grubiai suklydęs laimėtinoje padėtyje, E. Rozentalis pasidavė A. Bandzai. Matyt žaidėjai buvo pavargę. Labai sunkią padėtį turėjęs, L. Ševeliovas sugebėjo „išsisukti“ ir atidėtoje padėtyje pavojus jam nebegrėsė. Kitose atidėtose partijose: G. Rastenis turėjo persvarą prieš A. Česnauskį, O H. Kiarneris – prieš V. Majorovą. Apylygėje padėtyje nutraukta V. Mališausko – A. Kveinio partija.Po dešimties ratų pirmavo E. Rozentalis.[3]
Po dvylikos ratų
Sužaidus 12 ratų pirmavo vilniečiai G. Piešina ir E. Rozentalis turintys po 8 taškus (pirmasis turėjo dar vieną nežaistą partiją). Lyderiai ypač sėkmingai žaidė paskutinius ratus: G. Piešina įveikė A. Kveinį, R. Valiūną ir B. Rumiancvą, o E. Rozentalis – R. Survilą, V. Gefeną ir A. Česnauskį. Jei pirmasis įveikdavo savo varžovus labai įtemptoje ir aštrioje kovoje, tai antrasis demonstravo solidų, akademišką, paremta aukšta technika žaidimą, nevengdamas ir, gerai paruošto, puolimo. Pataisė savo reikalus kaunietis A. Butnorius – jo sąskaitoje buvo 7,5 taško. Turnyras artėjo prie pabaigos – šachmatininkams liko sužaisti po 4-5 partijas. Kovoje dėl prizinių vietų, minėtai trijulei dar konkurenciją galėjo sudaryti talinietis H. Kiarneris, kaunietis K. Kaunas, vilnietis V. Majorovas ir klaipėdietis L. Ševeliovas.[4]
Rezultatai
Prognozių, prieš čempionatą būta įvairių: vieni tvirtino, kad nugalės tarptautinis meistras iš Talino H. Kiarneris, kiti, kad praėjusių metų čempionas A. Butnorius, treti, kad nugalės Pabaltijo ir Baltarusijos čempionas A. Kveinys. Tačiau prognozėms nebuvo lemta išsipildyti. 1981 m. Lietuvos šachmatų čempiono vardą iškovojo 18-metis kandidatas į meistrus, Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto antro kurso studentas Eduardas Rozentalis. Jis surinko 11,5 taško iš 16 galimų: laimėjo devynias partijas, penkias sužaidė lygiomis ir dvi – pralaimėjo. Tuo metu tai buvo jauniausias Lietuvos šachmatų istorijoje čempionas.
Antrąją vietą čempionate užėmė vilnietis meistras G. Piešina. Trečiuoju prizininku liko kaunietis meistras A. Butnorius, surinkęs 10,5 taško. Kauniečiui nepavyko apginti čempiono titulo. Jis laimėjo 9 partijas, 3 susitikimus baigė lygiomis ir 4 kartus pralaimėjo. Vilnietis A. Kveinys su 9,5 taško liko 5-as.[5]
Lentelė
| Vieta | Dalyviai | St. Nr. | Miestai | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | Taš- kai | Bergeris |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Eduardas Rozentalis | 8 | Vilnius | ½ | ½ | 1 | 0 | ½ | 1 | 0 | 1 | ½ | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | ½ | 11.5 | ||
| 2 | Gintautas Piešina | 14 | Vilnius | ½ | 0 | 1 | 1 | 0 | 1 | 0 | 1 | 1 | ½ | 1 | 1 | ½ | ½ | 1 | 1 | 11.0 | ||
| 3-4 | H.Kiarneris | 1 | Talinas | ½ | 1 | 0 | 1 | 0 | ½ | 1 | 1 | 1 | ½ | ½ | 1 | 1 | 0 | ½ | 1 | 10.5 | 81,25 | |
| 3-4 | Algimantas Butnorius | 17 | Kaunas | 0 | 0 | 1 | ½ | 1 | 0 | 1 | ½ | 1 | 1 | 1 | ½ | 1 | 1 | 0 | 1 | 10.5 | 77,25 | |
| 5 | Aloyzas Kveinys | 12 | Vilnius | 1 | 0 | 0 | ½ | 1 | 0 | ½ | 1 | 0 | ½ | 1 | 1 | ½ | 1 | 1 | ½ | 9.5 | ||
| 6-11 | Levas Ševeliovas | 7 | Klaipėda | ½ | 1 | 1 | 0 | 0 | ½ | 1 | 0 | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | 1 | ½ | ½ | 8.0 | 64 | |
| 6-11 | Kęstutis Kaunas | 9 | Kaunas | 0 | 0 | ½ | 1 | 1 | ½ | ½ | 0 | ½ | 1 | 1 | ½ | 0 | 0 | ½ | 1 | 8.0 | 62,50 | |
| 6-11 | Algirdas Bandza | 3 | Lvovas[5] | 1 | 1 | 0 | 0 | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | 1 | 1 | 8.0 | 61,50 | |
| 6-11 | Vitalijus Majorovas | 10 | Vilnius | 0 | 0 | 0 | ½ | 0 | 1 | 1 | ½ | 1 | ½ | 0 | ½ | 1 | ½ | 1 | ½ | 8.0 | 56,75 | |
| 6-11 | Rimantas Valiūnas | 13 | Vilnius | ½ | 0 | 0 | 0 | 1 | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | 1 | 1 | 8.0 | 56,75 | |
| 6-11 | Vidmantas Mališauskas | 16 | Vilnius | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 8.0 | 56,25 | |
| 12 | Vladas Gefenas | 4 | Vilnius | 0 | 0 | ½ | 0 | 0 | ½ | 0 | 1 | 1 | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | 1 | 7.5 | ||
| 13 | Gediminas Rastenis | 6 | Vilnius | 0 | 0 | 0 | ½ | 0 | 1 | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | 7.0 | ||
| 14 | Anicetas Uogelė | 11 | Šiauliai | 0 | ½ | 0 | 0 | ½ | ½ | 1 | ½ | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | 1 | 0 | ½ | 6.0 | ||
| 15-16 | Algimantas Česnauskis | 2 | Panevėžys | 0 | ½ | 1 | 0 | 0 | 0 | 1 | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | 0 | 0 | ½ | ½ | 5.5 | 44,25 | |
| 15-16 | Rimvydas Survila | 5 | Vilnius | 0 | 0 | ½ | 1 | 0 | ½ | ½ | 0 | 0 | 0 | 0 | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | 5.5 | 41,50 | |
| 17 | Borisas Rumiancevas | 15 | Klaipėda | ½ | 0 | 0 | 0 | ½ | ½ | 0 | 0 | ½ | 0 | 0 | 0 | 0 | ½ | ½ | ½ | 3.5 |
Lietuvos moterų šachmatų čempionatas
34-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1981 m. balandžio 6 – balandžio 26 d.
Jame žaidė 15 šachmatininkių: aštuonios vilnietės, dvi klaipėdietės, dvi plungiškės ir po vieną žaidėją iš Panevėžio, Alytaus ir Kėdainių.[8]Iš 1980 m. čempionato prizininkių dalyvavo tik sidabrinė prizininkė V. Kaušilaitė.
Moterų čempionato eiga
Čempionate dalyvavo daug jaunų šachmatininkių iš Vilniaus, Plungės, Panevėžio, Kėdainių ir Alytaus. Dėmesio centre buvo ir tarptautinės meistrės Esteros Epštein, persikėlusios iš Rusijos gyventi į Klaipėdą, žaidimas Lietuvos čempionate.
Po trijų ratų
Pirmąją varžovę plungietę R. Kaunaitę – E. Epštein įveikė be vargo, o štai antroje partijoje su V. Kaušilaite jai teko nelengvi išbandymai. Žaisdama greitai, Estera ėmė atakuoti vilnietės karalių. V. Kaušilaitės reikalai atrodė prasti, bet tarptautinė meistrė sužaidė kiek neapdairiai. Partija 46 ėjime buvo atidėta.
Po trijų ratų paaiškėjo pirmosios čempionato lyderės. Tai – klaipėdietė D. Januševičiūtė ir 14-metė alytiškė J. Kličiūtė, surinkusios po 2,5 taško.[9]
Po šešerių ratų
Varžybų atkaklumą rodo daug atidėtų partijų, kurių vien penktajame rate buvo net 7-ios.Čempionate galima buvo išskirti tris dalyvių grupes. Pirmoji, kuri varžosi dėl čempionės vardo. Kova čia vyksta gana įtemptai. Kol kas tarptautinė meistrė E. Epštein dar nebuvo įrodžiusi savo pranašumo. Sėkmingai žaidė vilnietės V. Kaušilaitė ir R. Kartanaitė ir žymią pažangą padariusi klaipėdietė D. Januševičiūtė.Antroji grupė buvo sudaryta iš studentiško amžiaus šachmatininkių, tarp kurių išsiskyrė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto pirmo kurso studentė R. Pleikytė.Trečioji ir pati gausiausia grupė – tai moksleivės šachmatininkės. Jų – septynios. Kol kas, iš šios grupės, geriausiai sekėsi plungiškei R. Kaunaitei.
Lyderių grupė atrodė taip: R. Pleikytė – 4 tšk. (1 partija atidėta). E. Epštein – 3,5 (2 atidėtos), D. Januševičiūtė – 3,5 (1 atidėta) V. Kaušilaitė – 3 (3 atidėtos), R. Kartanaitė ir R. Kaunaitė – po 3 (2 atidėtos).[10]
Po devynių ratų
Nuėjus beveik du trečdalius distancijos išryškėjo lyderių grupė, kuri kovojo dėl čempionato medalių. Tarptautinė meistrė E. Epštein sugebėjo pasiekti lygiąsias atidėtoje partijoje su V. Kaušilaite. Po to ji laimėjo keturias partijas iš eilės ir tvirtai pirmavo. Kol kas koja į koją su ja žengė ir plungiškė moksleivė R. Kaunaitė. Ji buvo pralaimėjusi tik E. Epštein ir laimėjusi 6 partijas, tarp jų ir prieš R. Kartanaitę. Pastaroji, po kelių nesėkmių suskatusi vytis lyderių duetą, pakeliui įveikė. V. Kaušilaitę. Ši irgi žaidė energingai, lipo lyderėms ant kulnų. Dėl ligos iš čempionato pasitraukė praėjusių metų čempionė M. Kartanaitė. Čempionatas buvo gera mokykla jaunosioms šachmatininkėms, kurios ne tik mokėsi bet ir rimtai varžėsi su vyresnėmis kolegėmis. Štai alytiškė J. Kličiūtė pridarė nemažai nemalonumų M. Kartanaitei ir V. Kaušilaitei.Lyderės rikiavosi šitaip: E. Epštein ir R. Kaunaitė turėjo po 6 tšk. iš 7. R. Kartanaitė – 6 iš 8, V. Kaušilaitė 4,5 iš 6.[11]
Po dešimties ratų
Nors jame žaidė tarptautinė meistrė E. Epštein. Pirmojoje turnyro pusėje aiškios lyderės taip ir nebuvo. Tačiau antroje pusėje klaipėdietė padidino spartą ir atitrūko. Pagerino savo padėtį vilnietė R. Kartanaitė. Laimėjusi 3 partijas iš eilės ji įsitvirtino lyderių grupėje. O štai kita favoritė – V. Kaušilaitė, neišlaikiusi kovos įtampos, pralaimėjo 3 partijas ir atsiliko. Stabiliai žaidusi abiturientė iš Plungės turėjo neblogas galimybes iškovoti prizinę vietą čempionate.
Sužaidus 10 ratų lyderių grupė buvo gerokai atitrūkusi nuo kitų. Tvirtai pirmavo E. Epštein – 9 tšk. iš 10 galimų. Po jos sekė R. Kartanaitė – 7 iš 9, R. Kaunaitė – 6,5 iš 8 (1 partija atidėta).[12]
Prieš paskutinį ratą
Visą antrąją turnyro pusę lyderių trijulė: E. Epštein, R. Kartanaitė, R. Kaunaitė. Tarptautinė meistrė žaidė itin atydžiai ir rūpestingai. Jos 10 pergalių serija nepaliko varžovėms vilčių. Nors visiškai klaipėdietė atitrūko tik tryliktame rate, kai R. Kaunaitė pralaimėjo R. Rugytei, o R. Kartanaitė savo partiją atidėjo.
Likus vienam ratui, sužaidusi paskutinę partiją, E. Epštein užsitikrino Lietuvos čempionės vardą. Jos rezultatas – 13 taškų iš 14 galimų. Tačiau stebinti tai neturėtų – ji priklausė šachmatininkių elitui: praėjusių metų SSRS moterų šachmatų čempionate Estera Epštein buvo 5-a.
Tuo metu kovos įtampa čempionate nė kiek nebuvo atslūgusi. Keturioliktame rate abi varžovės į prizines vietas – R. Kaunaitė ir R. Kartanaitė ėjo koja į koją. Paiškėjus čempionei, prieš paskutinį ratą padėtis kitų lyderių padėtis buvo tokia: R. Kaunaitė 9,5 tšk. (1 partija atidėta), R. Kartanaitė – 9 tšk. (2 atidėtos), R. Pleikytė – 7,5, V. Kaušilaitė – 6,5 tšk (2 atidėtos).[13]
Rezultatai
Lietuvos čempione tapo klaipėdietė tarptautinė meistrė Estera Epštein. Laimėjusi atidėtąją ir paskutinę partijas, čempionato sidabro medalį iškovojo plungiškė abiturientė Rina Kaunaitė (11,5 tšk.). Tiek pat taškų surinkusiai vilnietei R, Kartanaitei atiteko bronzos medalis. Vilhelmina Kaušilaitė, kartu su R. Pleikyte, surinkusi po 9 tšk. liko 4-a.
Lentelės
|
|
