Žeimelis

Įvairiuose šaltiniuose minimi Žeimelio vardo variantai: Zemele, Zeimel, Sheime, Žeime, Žeimeli, Žeimis, Scheimeln. Anksčiau vyravo nemažybinė forma Žeimys (arba Žeimis), bet XX a. nusistovėjo Žeimelis (galbūt dėl Žiemgalos vietovardžiams būdingos priesagos -el). Žeimys galima būtų kildinti iš tokios pat pavardės (taigi, būtų asmenvardinis vietovardis) arba (iš to galėjo kilti ir pati pavardė) nuo bendrinio žodžio žeimys – „tas, kuris sušalo; šiaurietis“ arba žeimė – „šalta vieta“.^[4]

Miestelis įsikūręs Žiemgalos žemumos pietinėje dalyje prie sienos su Latvija. Čia susikerta du keliai –  209  Joniškis–Žeimelis–Pasvalys  ir  211  Linkuva–Žeimelis . Prateka Beržtalio upelis, šiauriau miestelio telkšo Baltausių tvenkinys.

Stūkso 7 akmenys „su dubeniu“ (eksponuojami Žiemgalos muziejaus kieme).^[5] Didelę senamiesčio dalį užima VI–XIII a. Žeimelio kapinynas.^[6][7] Auga Vienybės ąžuolas.^[8]

Pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1500 m. kaip Žeimelio dvaras. 1542 m. minimas miestelis. 1592–1674 m. veikė evangelikų reformatų mokykla. Nuo XVII a. pradžios vykdavo dideli prekymečiai.

1826 m. pastatyta Žeimelio bažnyčia. Caro laikais netoli Žeimelio, Vileišiuose įsikūrė sentikiai. XIX a. 2-ojoje pusėje miestelis klestėjo, tačiau smarkiai nukentėjo per 1888 m. gaisrą. Apie 1866–1867 m. Žeimelyje, valsčiaus pastate (dabartinės vidurinės mokyklos vietoje), įsteigta valdiška rusiška mokykla. 1920 m. rudenį atidaryta Žeimelio vidurinė mokykla. XIX a. pabaigoje Žeimelis – miestelis Panevėžio apskrityje.^[9]

1923 m. centrinėje aikštėje pasodintas Vienybės ąžuolas. Du kartus ąžuolą aplankė Lietuvos prezidentai: 1927 m. – Antanas Smetona, o 2000 m., švenčiant Žeimelio miestelio 500 metų jubiliejų, – Valdas Adamkus. Iki 1938 m. Žeimelyje, liuteronų klebonijos pastate, veikė latvių vidurinė mokykla. XX a. tarpukariu iš Joniškio iki miestelio ėjo 600 mm vėžės siaurasis geležinkelis, čia veikė Žeimelio geležinkelio stotis. Antrojo pasaulinio karo metais nutiestas 750 mm vėžės siaurasis geležinkelis į Joniškėlį.

Sovietmečiu buvo „Komunaro“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla, įkurtas visuomeninis muziejus.

2005 m. senojo miesto vieta (74 700 kv. m) įrašyta į Kultūros vertybių registrą.^[10]

1997 m. patvirtintas Žeimelio herbas.

Demografinė raida tarp 1742−1775 m. ir 2021 m.
1742−1775 m.	1865 m.*[2]	1897 m.sur.[11]	1923 m.sur.[12]	1959 m.sur.[13]	1970 m.sur.[14]	1979 m.sur.[15]
120	159	1 266	1 304	1 098	1 300	1 679
1983 m.[16]	1987 m.[17]	1989 m.sur.[18]	2001 m.sur.[19]	2011 m.sur.[20]	2021 m.sur.[21]	-
1 276	1 302	1 710	1 216	953	709	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

• 1753–1759  m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas, folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796). Čia gyvendamas jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Ji ilgai buvo latvių kalbos pažinimo pagrindu.
• 1759–1802 m. Žeimelyje gyveno ir tarnavo evangelikų liuteronų kunigas Konradas Šulcas (1731–1802).
• Lybegotas Otto Konradas Šulcas (1772–1840) – evangelikų liuteronų kunigas ir latvių literatas (ilgamečio Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Konrado Šulco sūnus).
• Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai priklausė ir Gedučiuose gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas Teodoras Grotusas (1785–1822), kuris aprašė pirmąją elektrolizės teoriją, fotochemiįos pagrindus, parašė apie 50 mokslinių darbų.
• Iš Žeimelio krašto kilo komunistų veikėjas Ignas Gaška (1891–1973). 1987 m. jam atidengtas paminklas (skulptorius V. Krutinis).
• Zvi Yehuda Kook (1891–1982), rabinas, mokytojas
• Alfonsas Kiškis (1910–1994), agronomas, kraštovaizdžio architektas
• Julius Juzeliūnas (1916–2001), žymus kompozitorius ir pedagogas, politinis veikėjas, vienas iš Sąjūdžio steigėjų
• Vidminas Vizgirda (1940–1985), žurnalistas, redaktorius, vertėjas
• Gediminas Pranckūnas (1944–2016), aktorius, režisierius, kultūros vadybininkas
• Dailis Alfonsas Barakauskas (1952-) ekonomistas, inžinierius, 2000-2012 LR Seimo narys, LR susisiekimo ir 2012-2014 LR vidaus reikalų ministras
• Vitalija Tuomaitė (1964–2007), krepšininkė
• Saulė Nugaraitė-Budrienė (1953–), chemijos mokslų daktarė, VU profesorė

• 
  Senieji statiniai
• 
  Vaizdas į Žiemgalos muziejų
• 
  Menininkų pamėgtas senas pastatas
• 
  Teodoro Grotuso gatvė
• 
  Buvusi latvių mokykla ^[22]
• 
  Vaikų darželis
• 
  Buvę kultūros namai
• 
  2019-03-02 sudegusi prieškario „Piliečių užeiga“ ^[23]
• 
  Riboženklis nuo Latvijos pusės
• 
  Liuteronų kapinės
• 
  Traktorius-paminklas
• 
  Žiemelio parkas
• 
  Žeimelio centrinė aikštė

• Žeimelis. Istorija ir architektūra (sud. Algimantas Miškinis). – Kaunas, 2000. – 148 p. – ISBN 9986-9027-9-7
• Žeimelis. Praeities ir dabarties vaizdai (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas, 2000. – 32 p. – ISBN 9955-434-02-3
• Žeimelis / [sudarytojai Aloyzas Bėčius, Juozas Šliavas; vyriausiasis redaktorius Aloyzas Bėčius]. – Vilnius : Versmė, 2010. – (Lietuvos valsčiai, ISSN 1822-489X ; kn. 20)
  • D. 1. – 2010. – 888 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 844–866. – ISBN 978-9955-589-19-8
  • D. 2. – 2010. – 908 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 875–886. – ISBN 978-9955-589-20-4

• Žeimelis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 68 psl.

• Žeimelio tinklalapis
• Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius Archyvuota kopija 2006-09-29 iš Wayback Machine projekto.
• Miesto istorija Archyvuota kopija 2008-04-22 iš Wayback Machine projekto.
• Žeimelio žemės ūkio mokykla Archyvuota kopija 2006-07-11 iš Wayback Machine projekto.
• Žeimelis senose nuotraukose
• Monografija „Žeimelis“

Aplinkinės gyvenvietės
	KRIUKAI – 13 km Blauzdžiūnai – 8 km
		Lauksodis – 4 km LINKUVA – 22 km PAKRUOJIS – 40 km	Noreikai – 6 km VAŠKAI – 15 km