Ūtos valsčius
54°06′š. pl. 22°59′r. ilg. / 54.10°š. pl. 22.99°r. ilg.
| Ūtos valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
_location_map_with_voivodeships.svg)  | ||
| Administracinis centras | Ūta, Tartokas (188?–1954) | |
| 1867–1954 m. | Suvalkų apskritis | |
Ūtos valsčius (rus. гмина Гутта, lenk. gmina Huta) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lenkijoje, Balstogės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Centras – Mažoji Ūta, vėliau – Tartokas.
Istorija
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų apskričiai, Suvalkų gubernijai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tarpukario laikotarpiu valsčius priklausė Suvalkų apskričiai, Balstogės vaivadijai. 1952 m. liepos 1 d. valsčiuje buvo 26 kaimai. Vykdant Lenkijos valsčių reformą 1954 m. rugsėjo 29 d. valsčius buvo panaikintas.[1] 1973 m. sausio 1 d. atkūrus valsčių sistemą, valsčius nebebuvo atkurtas.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888[2] | 7110 | ||||
| 1921[3] | 4752 | ||||
Tautinė ir religinė sudėtis
Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 4 752 žmonės, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:.[4]
Religinė sudėtis atrodė taip:
- Katalikai – 95,1% (4 521);
- Sentikiai – 3,1% (151);
- Protestantai – 0,9% (43);
- Stačiatikiai – 0,7% (37).
Šaltiniai
- Główny Urząd Statystyczny w Warszawie: Województwa centralne i wschodnie Rzeczypospolitej Polskiej – podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku, Książnica-Atlas, Lwów, 1933.
- Wykaz Gromad Polskiej Rzeczypospolitej Ludowej według stanu z dnia 1.VII 1952 m., PRL, GUS, Warszawa.