Švendubrė

Švendubrė – galbūt sutrumpėjusi forma iš Šventdubrė, kuri yra sudurtinis žodis iš šventas („pagarbiai saugomas, laikomas; iš pagarbos neliečiamas“) + dubra („duoba miške“) arba dubrė („proskyna“).^[4] Kaimo vardą žmonės kildina iš žodžių „šventoji dauba“.^[5]

Archeologinių ir tautosakinių žinių apie Švendubrės apylinkes yra Teodoro Narbuto ir Zigmanto Gliogerio darbuose, Fiodoro Pokrovskio archeologiniame Vilniaus gubernijos žemėlapyje. 1951 m. čia dirbo Geologijos instituto kompleksinė ekspedicija, vėliau – kitos mokslinės žvalgomosios ekspedicijos. Užfiksuotos akmens amžiaus ir senovės gyvenvietės, rasta titnago, keramikos ir kitų gaminių fragmentų. Kaimo dalyje, vadinamoje Pereselcais, nuo seno stovėjo kryžiai, čia XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje laidoti nekrikštyti kūdikiai, savižudžiai. Pokario metais pilant kelio sankasą, kapinyno kalvelė (Magilnykas) buvo smarkiai apardyta, rasta daug žmonių kaulų. Jų buvo išplauta iš šlaito ir per didįjį Nemuno potvynį 1958 m.

Švendubrės kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1620 m. tarp kitų šalia esančių kaimų ir Pervalko miestelio (Baltarusijos pusėje). Švendubrės kaimo istorija susijusi su jį valdžiusiu Pervalko dvaru, kuris priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1707 m. dvaro inventoriaus duomenimis, Švendubrė buvo didžiausias dvarui priklausęs kaimas, turėjęs 18 sodybų su 11,75 valakų žemės. 1714 m. duomenimis, kaimo sklypų sudėtis ir žemėvalda nepakito, tačiau kaime tuo metu tebuvo 6 gyvenamos sodybos. Pro čia ėjo kelias iš Pervalko į Merkinę ir Vilnių. XVIII a. viduryje Švendubrėje minima karčema. Pasak dabartinių kaimo gyventojų prisiminimų, XIX a. karčema (neaišku, ar ta pati XVIII a.) stovėjo kaimo rytinėje dalyje, prie kelio Pervalkas–Druskininkai sankryžos. 1738–1802 m. kaime dvigubai padidėjo sodybų. Po Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimo priklausė Gardino gubernijai.

Kaimo gyventojai daugiausia vertėsi žemdirbyste, medžiokle: 1793 m. kaime buvo 17 baudžiauninkų ir 3 kiauninkų sodybos. Vienas gyventojas tuo metu laikė karčemą. Švendubrės ekonominį gyvenimą veikė netolimi Pervalkos ir Ratnyčios miesteliai ir dvaras. Vietiniai žmonės čia įsigydavo būtiniausių prekių, parduodavo išaugintą derlių. Švendubrė vystėsi palyginti nežymiai, nes stovėjo nuošaliau nuo pagrindinio Vilniaus–Gardino kelio, todėl čia užklysdavo tik smulkūs prekiautojai ir žmonės iš kaimyninių gyvenviečių.

Pagal Lenkijos valdžios 1921 m. atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 463 žmonės, iš kurių 344 buvo užrašyti lenkais, o 119 užsirašė lietuviais.^[6]

Švendubrės kaimas yra saugomas architektūros paminklas (unik. kodas 10340).^[8] Per Valakų reformą pertvarkytas į gatvinį rėžinį, vienpusio plano kaimą. Sodybos išsidėsčiusios pagal Švendubrės ir Akmens gatves. XX a. pradžioje sodybiniams rėžiams susiaurėjus, sklypai dalyti skersai arba užimant nenaudojamus žemės plotus į šiaurės pusę. 1972 m. Švendubrės g. praplėsta. Švendubrės istorinėje dalyje vyrauja XIX a. pab. – XX a. I p. sodybinis 2-4 pastatų užstatymas: vienaaukščiai su pastogėmis gyvenamieji pastatai (pirkios arba mūriniai namai), svirnai, tvartai ir sklypų gilumoje kluonai.

Kaimas įsikūręs dviejose Raigardo kraštovaizdžio draustinio terasose: palei Švendubrės g. esančios sodybos – slėnio pirmoje terasoje, o prie Akmens g. – kluonai bei dalis sodybų antroje terasoje. Pietrytinėje dalyje esančios sodybos įsikūrusios šlaite. Pastatai formuoja stačiakampį, daugiakampį ar trapecijos formos plano kiemą, mediniai ir mūriniai namai bei mediniai ūkiniai pastatai galiniu ar šoniniu fasadu orientuoti į Švendubrės ir Akmens g. Po XX a. vidurio kito kai kurių sodybų struktūra, pastatų kiekis, jų išorė – dalis medinių namų apmūryta silikatinėmis plytomis ar mūriniai namai apkalti medinėmis lentomis.

2001 m. režisierius Vytautas V. Landsbergis sukūrė filmą „Švendubrės šamanas“. Kaimelyje atsiskyrėlio gyvenimą gyvenančio vieno garsiausių Lietuvos poetų modernistų Vytauto Bložės kūrybinis portretas. Filme rodoma archyvinių kadrų, menančių „Poetinio Druskininkų rudens“ gimimo užuomazgas. Taip pat filme gausu paties poeto skaitomos poezijos, prisiminimų, transcendentinių apmąstymų.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[9]	1921 m.[10]	1959 m.sur.[11]	1970 m.sur.[12]	1979 m.sur.[13]	1982 m.[14]	1987 m.[15]
495	463	487	508	435	400	351
1989 m.sur.[16]	2001 m.sur.[17]	2011 m.sur.[18]	2014 m.[19]	2021 m.sur.[20]	-	-
347	281	293	390	268	-	-
Demografinės raidos histograma

• Švendubrėje 1929 m. gegužės 19 d. gimė zoologas hidrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Antanas Grigelis.
• Švendubrėje 1936 m. liepos 28 d. gimė biologas Domas Smaliukas.
• Švendubrėje 1950 m. kovo 1 d. gimė rašytojas, bibliotekininkas, skulptorius Juozas Šikšnelis.
• Švendubrėje kurį laiką gyveno pokario rezistencijos dalyvis, publicistas ir poetas Antanas Suraučius.
• Kaime kurį laiką gyveno rašytojai Vytautas Bložė ir Nijolė Miliauskaitė.

• Archeologinių žvalgymų Raigardo slėnyje ir apylinkėse (Varėnos rajonas) 1998 metais ataskaita