Šuolis į aukštį

Šuolis į aukštį – lengvosios atletikos rungtis, kurioje sportininkai turi įveikti kuo didesnį aukštį, šokdami atsispyrę nuo žemės ir nekliudę aukščio kartelės. Rungtis buvo įtraukta į pirmąsias 1896 m. vasaros olimpines žaidynes Graikijos sostinėje Atėnuose ir nuo to laiko vykdyta visose olimpiadose ir pasaulio čempionatuose. 19001912 m. olimpinėse žaidynėse taip pat buvo paplitusi šuolio į aukštį stovint rungtis. Šuolis į aukštį yra priskiriamas tiek žiemos, tiek vasaros sezonų rungtims. Pasaulio rekordai priklauso Javier SotomayorKubos (2,45 m) ir Stefka Kostadinova iš Bulgarijos (2,09 m). Abu rekordai pasiekti atviro stadiono varžybose. Šiandieninėse varžybose visi atletai naudoja fosbury techniką.

Žirklių technika

Istorija

Pirmosios šuolio į aukštį varžybos įvyko XIX a. Škotijoje. Jose sportininkai naudojo žirklių techniką. XX a. šuolio technikos pradėjo kisti. Pirmasis atsisakęs žirklių tipo šuolio buvo JAV-Airijos lengvaatletis M.F. Sweeney ir pasiekė 1,97 m pasaulio rekordą.

1896 m. olimpinėse žaidynėse visus medalius pelnė JAV atstovai. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo Ellery Clark. 1928 m. apdovanota pirmoji olimpinė čempionė. Ją tapo Ethel Catherwood iš Kanados, kuri taip pat pasiekė ir pasaulio rekordą. Pirmajame 1983 m. pasaulio čempionate aukso medalius abiejų lyčių rungtynėse nuskynė Tarybų Sąjungos atstovai: Genadijus Avdenjenko ir Tamara Bykova.

Varžybų eiga

Šuolio į aukštį taisyklės yra analogiškos šuolio su kartimi taisyklėms. Sportininkai privalo pasiekti kuo didesnį aukštį, šokdami virš konstrukcijos su kartele. Pašokus žemiau kartelės arba šuolio metu numetus ją – rezultatas neįskaitomas. Olimpiadoje ir pasaulio čempionate vykdomi pusfinaliai. Jų metu sportininkas, norėdamas patekti į finalą turi įvykdyti numatytą normatyvą. Jeigu įvykdžiusių normatyvą yra per mažai (dažniausiai reglamentas reikalauja 12 sportininkų), tuomet likusias vietas užpildo geriausius rezultatus parodę sportininkai. Lietuvos čempionate ir kituose smulkesniose varžybose pusfinalių nebūna. Šuolininkai neprivalo vykdyti kiekvieno šuolio, kokiame aukštyje šoks, sportininkai gali pasirinkti patys. Tris kartus iš eilės neįveikęs aukščio – sportininkas pasitraukia iš tolesnių varžybų. Sportininko klaidos skaičiuojamos iš eilės, neatsižvelgiant į aukštį. Pavyzdžiui: jeigu sportininkas du sykius neįveikė 1,95 m aukščio ir pasirinko 1,97 m aukštį, jis vis tiek turi tik vieną bandymą. Sportininkai įveikę tą patį aukštį skirstomi pagal klaidų kiekį, pavyzdžiui:

Atletas1,871,901,931,961,992,02AukštisVieta
A--XOXOXOXXX1,991
BO-OOXXX1,963
CO-XOXOX--XX1,964
D-XOOXXOXXOXXX1,992
E---XXX5

Geriausi šuolininkai į aukštį

Vyrai (stadionas)

VietaRekordasSportininkasŠalisMetai
1.2,45Javier Sotomayor  Kuba1993
2.2,42Patrik Sjöberg  Švedija1987
3.2,41Igor Paklin  Sovietų Sąjunga1985
4.2,40Rudolf Povarnitsyn  Sovietų Sąjunga1985
Sorin Matei  Rumunija1990
Charles Austin  Jungtinės Amerikos Valstijos1991
Vyacheslav Voronin  Rusija2000
8.2,39Zhu Jianhua  Kinija1984
Hollis Conway  Jungtinės Amerikos Valstijos1989
10.2,38Gennadiy Avdeyenko  Sovietų Sąjunga1987
Sergey Malchenko  Sovietų Sąjunga1988
Dragutin Topic  Serbija1993
Troy Kemp  Bahamos1995
Artur Partyka  Lenkija1996
Jacques Freitag  Pietų Afrikos Respublika2005
Andriy Sokolovskyy  Ukraina2005
Andrey Silnov  Rusija2008

Moterys (stadionas)

VietaRekordasSportininkėŠalisMetai
1.2,09Stefka Kostadinova  Bulgarija1987
2.2,08Blanka Vlašić  Kroatija2009
3.2,07Lyudmila Andonova  Bulgarija1984
4.2,06Kajsa Bergqvist  Švedija2003
Hestrie Cloete  Pietų Afrikos Respublika2003
Yelena Slesarenko  Rusija2004
Ariane Friedrich  Vokietija2009
8.2,05Tamara Bykova  Sovietų Sąjunga1984
Heike Henkel  Vokietija1991
Inha Babakova  Ukraina1995
Tia Hellebaut  Belgija2008
Chaunté Lowe  Jungtinės Amerikos Valstijos2010

Vyrai (maniežas)

VietaRekordasSportininkasŠalisMetai
1.2,43Javier Sotomayor  Kuba1989
2.2,42Carlo Thränhardt  Vakarų Vokietija1988
3.2,41Patrik Sjöberg  Švedija1987
4.2,40Hollis Conway  Jungtinės Amerikos Valstijos1991
Stefan Holm  Švedija2005
Ivan Ukhov  Rusija2009
7.2,39Dietmar Mögenburg  Vakarų Vokietija1985
Ralf Sonn  Vokietija1991
9.2,38Igor Paklin  Sovietų Sąjunga1987
Gennadiy Avdeyenko  Sovietų Sąjunga1987
Steve Smith  Jungtinė Karalystė1994
Wolf-Hendrik Beyer  Vokietija1994
Sorin Matei  Rumunija1995
Matt Hemingway  Jungtinės Amerikos Valstijos2000
Yaroslav Rybakov  Rusija2005
Linus Thörnblad  Švedija2007

Moterys (maniežas)

VietaRekordasSportininkėŠalisMetai
1.2,08Kajsa Bergqvist  Švedija2006
2.2,07Heike Henkel  Vokietija1992
3.2,06Stefka Kostadinova  Bulgarija1988
Blanka Vlašić  Kroatija2010
5.2,05Tia Hellebaut  Belgija2007
Ariane Friedrich  Vokietija2009
7.2,04Alina Astafei  Vokietija1995
Anna Chicherova  Rusija2003
Yelena Slesarenko  Rusija2004
10.2,03Tamara Bykova  Sovietų Sąjunga1983
Monica Iagar  Rumunija1999
Marina Kuptsova  Rusija2002

Lietuvos šuolininkai į aukštį

Šioje rungtyje nacionaliniai rekordai priklauso Rolandui Verkiui (2,34 m) ir Airinei Palšytei (2,01 m). Šalies šuolininkai į aukštį stambiausiose tarptautinėse varžybose pasirodė dar Tarybų Sąjungos laikais. Olimpinėse žaidynėse dalyvavęs pirmasis Lietuvos šuolininkas į aukštį buvo Kęstutis Šapka. Įveikęs 2,15 m aukštį jis pasidalijo 12-13 vietas. Kitas lengvaatlečių pasirodymas Olimpiadoje buvo jau po valstybingumo atkūrimo. 2012 m. Europos lengvosios atletikos čempionate Lietuvos šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys pelnė sidabro medalį (2,31 m). 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pirmąja nepriklausomos šalies atstove tapo Nelė Savickytė (vėliau Žilinskienė). Ji šaliai atstovavo net tris kartus. 1993 m. Universiadoje Žilinskienė pelnė sidabro medalį. Dar viena olimpietė buvo Karina Vnukova. Ji 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse liko 23 vietoje. Pasaulio čempionate daugkartinė ir vienintelė dalyvė buvo Nelė Žilinskienė. Ji taip pat parvežė ir Europos čempionato bronzą. Nuo 2010 m. puikius rezultatus demonstruoja ir šaliai tarptautinio lygio varžybose atstovauja Airinė Palšytė. Ji ne tik pakartojo Nelei Žilinskienei priklausantį rekordą, bet ir 2017 m. sausio mėnesį jį pagerino 2 centimentrais.

Nuorodos