Šlažų tiltas
Šlažų tiltas | |
---|---|
![]() | |
Tiltas potvynio metu | |
Vieta | Šilutės seniūnija, Šilutės rajono savivaldybė |
Kerta | Potvynio protaką |
Ilgis | 13 arkų |
Pastatytas | 1926 m. |
Konstrukcija | arkinis tiltas |
Šlažų tiltas, arba Prezidento K. Griniaus tiltas – arkinis gelžbetoninis tiltas kelyje 206 Šilutė–Rusnė per potvynių užliejamos zonos žemiausią vietą Šlažų kaime, Šilutės rajone, Nemuno deltos regioniniame parke.
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/9/98/Nemuno_deltos_regioninis_parkas.png/140px-Nemuno_deltos_regioninis_parkas.png)
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/82/%C5%A0la%C5%BE%C5%B3_tiltas.jpg/250px-%C5%A0la%C5%BE%C5%B3_tiltas.jpg)
Potvyniai
Tiltas ypatingas tuo, kad nejungia dviejų kurios nors upės krantų, o skirtas tik polaidžio vandenims nutekėti. Kasmet pavasarį, kai Nemunas išsilieja, Rusnės apylinkių žemumos užliejamos potvynio vandens. Ant potvynio protakos pastatytas tiltas, kurio važiuojamoji dalis įrengta ant 13 arkų. Į pietus nuo tilto plyti Žalgirių miškas. Tilto prieigos kiekvieną pavasarį ženkliai apsemiamos. Apsemtoje teritorijoje įprastai skelbiama ekstremali situacija, nes vandens gylis ant apsemto kelio pasiekia 1 m ir daugiau. Dėl aukšto vandens lygio ir ledo lyčių važiuoti apsemtu ruožu įmanoma tik specialiosios paskirties transporto priemonėmis, todėl tiltas įprastam eismui būna laikinai uždaromas, jo prieigose įrengiamas policijos postas.[1] Kol nebuvo Rusnės estakados per potvynius buvo organizuojama Šilutės-Rusnės perkėla.
Istorija
Po 1923 m. sukilimo Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, nelengvus ekonomikos laikus išgyvenusi Lietuvos valdžia suskubo pastatyti tiltą užliejamoje teritorijoje. 1926 m. vasarą į naujo, 616 tūkst. litų [2] kainavusio tilto atidarymo iškilmes buvo atvykęs tuometinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius. Jis buvo pirmasis iš prezidentų, į šį kraštą atvykęs po jo prijungimo prie Lietuvos. 1990 m. lapkričio 23 d. prie tilto buvo atidengta memorialinė lenta. 1995 m. objektas įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą,[3][4] kaip turintis istorinę ir techninę reikšmę.
Šaltiniai
Nuorodos
- Nemuno deltos regioninio parko architektūros vertybės Archyvuota kopija 2021-06-29 iš Wayback Machine projekto.