Šilalė

Šilalė – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, 30 km į šiaurę nuo Tauragės, plynaukštėje tarp Žemaičių aukštumos ir Pajūrio žemumos. Šilalės rajono savivaldybės centras, Šilalės miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos ir Traksėdžio seniūnijos centras. Stovi dvi bažnyčios – Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1909 m.) ir Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčia. Veikia paštas, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, miesto kapinės, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras.

Šilalė
            
Šilalė
Šilalė
55°29′24″š. pl. 22°11′10″r. ilg. / 55.490°š. pl. 22.186°r. ilg. / 55.490; 22.186 (Šilalė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėLietuvos vėliava Lietuva
ApskritisTauragės apskritis Tauragės apskritis
SavivaldybėŠilalės rajono savivaldybė Šilalės rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)4 699
Plotas3,5 km²
Tankumas (2023)1 343 žm./km²
Pašto kodasLT-75001
VikitekaŠilalė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas:Šilãlė
Kilmininkas:Šilãlės
Naudininkas:Šilãlei
Galininkas:Šilãlę
Įnagininkas:Šilalè
Vietininkas:Šilãlėje

rus. Шилели[2][3], lenk. Szyłele

Šilalės miesto tvenkinys

Etimologija

Šilalės vardas minimas nuo XVI a. pradžios (kaip Szylowka, taip pat kaip Garduva). Pavadinimas sudarytas iš bendrinio žodžio šila („šilas“) ir būdinga žemaitiška priesaga -alė (pvz., Žemalė, Kretingalė).[4] Kadaise čia buvo dideli pušynai, žemaičių vadinami šilais.[5]

Geografija

Pro miestą teka Lokysta (Jūros upės intakas) – ji teka vakarinėje dalyje. Per miestą iš rytų į vakarus teka Lokystos intakas – Ašutis, kuris mieste praplatėja sudarydamas tvenkinį. Šilalės šiaurės rytuose yra pušynas. Už 9 km į šiaurę nuo einą automagistralė  A1  VilniusKaunasKlaipėda   E85  Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis . Pagrindiniai keliai:

Šilalės panorama iš vakarų pusės

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Šilalės istorija.

Miestas įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Šilalė minima nuo XVI amžiaus pradžios. 1522 m. leisti savaitiniai turgūs, 1533 m. pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia. 1586 m. minimas prie Šilalės dvaro išaugęs miestelis. 1660 m. ir 1744 m. Šilalė gavo prekybos privilegiją. XIX a. Šilalė – miestelis ir dvaras Raseinių apskrities Pajūrio valsčiuje.[6]

1916 m. miestas smarkiai apdegė. Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės partizanai. 1952 m. sausio 31 d. Šilalės miestelis pertvarkytas į rajoninio pavaldumo miestą. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ gamybinio susivienijimo siuvimo cechas, veikė parodų paviljonas.

2001 m. patvirtintas Šilalės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a.Karšuvos sritis
XIX a. pabaiga – 1915 m.Pajūrio valsčiaus centrasRaseinių apskritis
1915 m.?Šilalės apskrities centras
1915 m.?Jocių apskritis
19151918 m.?Pajūrio apskritis
19181950 m.Šilalės valsčiaus centrasTauragės apskritis
19501952 m.Šilalės apylinkės centrasŠilalės rajono centrasKlaipėdos sritis
19521953 m.rajoninio pavaldumo miestas,
Šilalės apylinkės centras
19531995 m.
19952004 m.Šilalės miesto seniūnija,
Šilalės kaimiškosios seniūnijos centras
Šilalės rajono savivaldybės centrasTauragės apskritis
2004Šilalės miesto seniūnija,
Šilalės kaimiškosios seniūnijos centras,
Traksėdžio seniūnijos centras

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.*[3]1903 m.*[2]1959 m.sur.1970 m.sur.1976 m.[7]1979 m.sur.[8]1989 m.sur.[9]
9901 5021 9722 9954 1004 2426 308
2001 m.sur.[10]2011 m.sur.[11]2018 m.2021 m.sur.[12]---
6 2815 4924 9174 729---
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 5 492 žmonės:[13]

  • Lietuviai – 99,02% (5438);
  • Rusai – 0,33% (18);
  • Kiti – 0,66% (36).

2001 m. gyveno 6 281 žmonės:[14]

  • Lietuviai – 99,23% (6235);
  • Rusai – 0,37% (23);
  • Kiti – 0,37% (23).

Žymūs žmonės

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Šilalės savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:[15]

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Sportas

Šaltiniai

  • Šilalė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 190 psl.

Nuorodos