Šilėnai (Pilkalnis)

Pobedino apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės: ^{[3] [4]}

1660 m. pirmąkart minimas Skaißgirren kaimas. Nuo 1728 m. minimas Šilėnų vardu.^[5] 1785 m. buvo karališkasis valstiečių kaimas, vėjo malūnas ir aliejaus spaudykla su 20 ugniakurų,^[6] 1821–23 m. – bažnytkaimis ir vėjo malūnas su 26 ugniakurais ir 166 gyventojais.^[7][8] 1737 m. įsteigta pradinė mokykla, 1793 m. sudaryta parapija, 1796 m. pašventinta bažnyčia. Joje 1796-1805 m. kunigavo lietuviškų giesmių kūrėjas, lietuvių nacionalinių teisių gynėjas Zigfrydas Ostermejeris (vok. Siegfried Ostermeyer).^[9] 1874-1945 m. Pilkalnio apskrities Šilėnų valsčiaus centras.

1901 m. į Šilėnus nutiesta siaurojo geležinkelio atšaka, įrengta stotis. 1906 m. geležinkelis pratęstas iki Doristalio (Stabartynės). Iki Pirmojo pasaulinio karo Šilėnuose pavasarį ir rudenį vykdavo savaitiniai turgūs, kurių metu iš Lietuvos atvykdavo darbininkų samdinių pasisamdyti pas vietinius ūkininkus sezoniniams darbams.^[10] 1928 m. prie Šilėnų prijungtas Strunclaukio dvaras ir Eidlaukių kaimas. 1930 m. pastatyta katalikų bažnyčia. 1939 m. Šilėnuose buvo 2 bažnyčios, mokykla, siaurojo geležinkelio stotis, paštas, pieninė, lentpjūvė.^[11]

1793 m. iš aplinkinių Lazdynų, Viliūnų ir Širvintos parapijų kaimų bei dvarų sudaryta Šilėnų evangelikų liuteronų parapija, iki tol Šilėnai priklausė Viliūnų parapijai. 1794–96 m. pastatyta kukli fachverkinė bažnyčia su žemu mediniu bokštu. Bažnyčios statybą finansavo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II. Medinis bokštas vėliau nukentėjo nuo žaibo, todėl dalis bokšto buvo perstatyta. Bažnyčioje buvo du nedideli varpai, 1873 m. įrengti vargonai, pagaminti Karaliaučiuje vargonų meistro Makso Terleckio. Bažnyčios pastato iki šių laikų neišliko, nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu, ar po jo.

Ilgą laiką parapija buvo lietuviška. Vokiečių statistikos duomenimis 1848 m. iš 2300 parapijiečių lietuviškai kalbėjo 1700 (73,9%), 1878 m. - 50%, 1897 m. – 18,1%, 1907 m. – 12,2%, 1912 m. – 6,1 %.^[10] Lietuviškos pamaldos laikytos ir vėliau, bet tik 3–4 kartus per metus, o po 1933 m. nutrauktos.^[9]

Šilėnų parapijai priklausė kaimai ir dvarai:

Negausi Šilėnų ir apylinkių katalikų bendruomenė iki 1874 m. priklausė Tilžės, vėliau – Bildviečių katalikų parapijai. 1925 m. Šilėnuose pastatyta Šv. Mykolo Arkangelo katalikų bažnyčia, o 1930 m. įkurta nauja Šilėnų parapija. Iki 1945 m. parapija priklausė Tilžės dekanatui ir Varmijos vyskupijai. Parapijoje buvo apie 600 parapijiečių. Sovietmečiu bažnyčia paversta sandėliu: bokštelis nugriautas, langai užmūryti, galinėjė sienoje iškirsta anga sunkvežimiams įvažiuoti.