Šerkšniai

Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Šerkšnys.

Kaimas įkurtas XVI a., priklausė Mosėdžio dvarui ir Mosėdžio parapijai.

1951 m. lapkričio 5 d. Šerkšnių apylinkės miške į MGB Salantų rajono skyriaus stribų ir kareivių apsuptį patekę žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Tautvaišo kuopos Sakalo būrio partizanai Julijonas Adomauskas–Medutis ir Veronika Stasienė–Gulbė.^[2]

Kaime veikė Mosėdžio kolūkio paukštynas, o 2005–2010 m. – žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario paukštynas“.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3]	1923 m.sur.[4]	1959 m.sur.[5]	1970 m.sur.[6]	1979 m.sur.[7]	1989 m.sur.[8]	2001 m.sur.[9]	2011 m.sur.[10]	2021 m.sur.[11]
240	232	230	213	60	49	45	29	20
Demografinės raidos histograma

• 1843 m. rugsėjo 7 d. gimė knygnešys, pauparis, padienininkas Jonas Kuprys, 1894–1895 m. lietuvišką spaudą platinęs Telšių apskrityje, daugiausia apie Darbėnus, Karteną, Salantus.^[12]
• 1912 m. balandžio 25 d. gimė politinis kalinys, tremtinys, vienuolis marijonas, kunigas Julijonas Budrikis.^[13]
• 1939 m. spalio 27 d. gimė Valerijonas Kubilius, agronomas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės meras (2000–2009 m.).

• Šerkšnių senosios kapinės, vad. Maro kapais (XVI–XIX a.);
• Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Pietos ir Marijos skulptūromis (XX a. I pusė; skulptūrų autorius Augustinas Potockis).^[14]

• Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. Kolekcijos muziejuose. Lietuvos dailės muziejus

Aplinkinės gyvenvietės
	MOSĖDIS – 2 km	Palaukė – 1,6 km	Rukai – 4 km
	Šilalė – 1,5 km		Žebrokai – 3 km
	Šaukliai – 3 km	Šniukščiai – 4 km	Kulaliai – 4 km