Čibčų kalbos

Čibčų kalbos – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos papliusios Sąsmaukos-Kolumbijos regione (nuo Hondūro iki šiaurės Kolumbijos). Nors kalbų šeima pavadinta jau išnykusios čibčų kalbos, vartotos muiskų centrinėje Kolumbijoje, vardu, manoma, kad ši kalbų šeima susiformavo ties dabartine Panamos-Kosta Rikos siena.

Čibčų kalbų paplitimo teritorija

Čibčų kalbos siūlomos jungti į hipotetinę čibčų kalbų makrošeimą, kuriai priklausytų dar kelios negausios Centrinės Amerikos indėnų kalbos (lenkų, šinkų, misumalpų).

Klasifikacija

  • Aruakų kalbos
    • aruakų
    • kogujų
    • vivų (malajų, sankų)
    • kankuamų †
  • Tikrųjų čibčų kalbos
    • čibčų (muiskų) †
    • uvų (tunebų)
      • Baro Negro tunebų
      • Vakarų tunebų
      • Angosturo tunebų
      • Vidurio tunebų
  • Kofanų kalbos
  • Gvaimių kalbos
    • gvaimių (ngeberių, čirikių)
    • buglerių (bokotų, buglių)
  • Kunų kalbos
    • San Blaso kunų
    • pasienio kunų
  • Motilonų kalbos
    • barių (motilonų)
  • Pajų kalbos
    • pečų (pajų)
  • Ramų kalbos
    • ramų
    • malekų chaikų (gvatusų)
    • votų †
    • korobisių †
  • Talamankos kalbos
    • bribrių
    • borukų (bronkų)
    • kabekarų
    • teribių
    • huetarų †
    • čanguenų †
  • Neklasifikuotos
    • čimilų

Nuorodos