Dit artikel is gesjreve (of begós) in 't Mestreechs . Laes hie wie v'r mit de versjillende saorte Limburgs ómgaon.
Thematische groop (twiede declinatie) Nota bene: bij 't Tochaars, 't Albanees en 't Armeens is 't versjèl tösse thematisch en athematisch neet (mie) aonwezeg. Bovedeen zien de oetgeng zoe gemuteerd tot ze wieneg höbbe bijgedroge aon de reconstructie vaan 't Proto-Indogermaans. Dees taole weure hei oonder de thematische stamme geneump, kinne um de geneumde rejes wijerop oontbreke.
Mannelek (op -os ) Proto-Indogermaans : *deiwos ('god')Oergermaans: *wulfaz ('wouf') Aajdlatien : campos ('veld')Oerkeltisch: *wiros ('maan') Episch Grieks: ἄνθρωπος ('mins') Tochaars A : käṣṣi ('lierer')inkelvoud dualis miervoud inkelvoud miervoud inkelvoud miervoud inkelvoud dualis miervoud inkelvoud dualis miervoud inkelvoud miervoud nominatief deiwos deiwoh1 (u)? deiwōs wulfaz wulfôs[1] campos campoī wiros wirou wiroi ἄνθρωπος ἀνθρώπω ἄνθρωποι käṣṣi käṣṣiñ genitief deiwos(j)o deiwoh1 e[2] deiwōm wulfisa[3] wulfôn campoī campōm[4] wiri wirūs wirom ἀνθρώποιο[5] ἀνθρώποιϊν ἀνθρώπων käṣṣiyāp käṣṣiśśi datief deiwōi deiwome[2] deiwomus[2] [6] wulfai[7] wulfamiz campoī campoīs wirūi wirobom wirobo ἀνθρώπῳ ἀνθρώποιϊν ἀνθρώποισι[8] (käṣṣinac)[9] (käṣṣisac)[9] accusatief deiwom deiwoh1 (u)? deiwons wulfan wulfanz campom campōs wirem wirou wirūs ἄνθρωπον ἀνθρώπω ἀνθρώπους käṣṣiṃ käṣṣis vocatief deiwe =nominatief wulfa =nom. campe =nom. wire wirou wirūs ἄνθρωπε =nominatief ********** ablatief deiwōt[10] deiwoios[11] ?[12] ********** campōd campoīs wirū wirobim wirobi ********** (käṣṣinäṣ)[9] (käṣṣisäṣ)[9] instrumentalis deiwō deiwobh ih1 [2] deiwōis wulfô ?[13] *********** wirū wirubim wirūs ********** (käṣṣinyo)[9] (käṣṣisyo)[9] locatief deiwoi deiwoh1 ou[2] deiwoisu ********** campō campoīs wirei wirou wirobi ********** (käṣṣinaṃ)[9] (käṣṣisaṃ)[9]
Albanees [14] : mal ('berg')Aajdkèrkslavisch: градъ ('stad') Litouws : vaikas ('keend')Klassiek Armeens : am ('jaor')Avestisch: aspô ('peerd')[15] Vedisch: vīras ('maan') Hethitisch : annas ('mojer')[16] [15] ink. oonbep. ink. bep. mv. oonbep. mv. bep. inkelvoud dualis miervoud inkelvoud miervoud inkelvoud miervoud inkelvoud dualis miervoud inkelvoud dualis miervoud inkelvoud miervoud nominatief mal mali male malet градъ града гради vaikas vaikai am amk' aspô[17] aspâ aspå [18] vīras vīrāu vīrās[19] annas annis genitief mali malit maleve maleve града градоу[20] градъ vaiko vaikų ami amats' *aspahya aspayâh aspêm[21] vīrasya(s) vīrayaus vīrānām annas *annan[22] datief mali malit maleve maleve градоу[20] градома градомъ vaikui vaikams ami amats' *aspâi aspaebya *aspaebyô vīrāya(i) vīrābhyām vīraibhyas anni *annas accusatief mal malin male malet =nominatief грады vaiką vaikus am ams aspem aspâ *aspêng vīram vīrāu vīrān *annan annus vocatief =nominatief [23] граде =nominatief vaike =nom. ********** *aspâ =nominatief vīra =nominatief *anna =nom. ablatief mali malit maleve malesh[24] ********** ********** amé amats' *aspât aspaebya *aspaebyô vīrāt vīrābhyām vīraibhyas annaz *annaz instrumentalis ********** градомь градома грады vaiku vaikais amaw amawk' *aspâ aspaebya *aspâish vīrainā vīrābhyām vīrāis *annit *annit locatief ********** градѢ градоу[20] градѢхъ vaike vaikuose ami ams *aspai aspayâh *aspaeshu vīrai vīrayaus vīraiṣu [25]
Oonzijeg (op -om ) Proto-Indogermaans: *ǵr̥h1 nom ('korrel') Oergermaans: *worda ('woord') Aajdlatien: saxom ('rots') Oerkeltisch: *dūnom ('börch') Episch Grieks: δῶρον ('cadeau') inkelvoud dualis miervoud inkelvoud miervoud inkelvoud miervoud inkelvoud dualis miervoud inkelvoud dualis miervoud nom.acc.voc. ǵr̥h1 nom ǵr̥h1 noih1 [2] ǵr̥h1 noh2 [2] worda wordô saxom saxa dūnom dūnou dūnā δῶρον δώρω δῶρα genitief ǵr̥h1 nos(j)o ǵr̥h1 noh1 e[2] ǵr̥h1 nōm wordisa[3] wordôn saxoī saxōm[4] dūni dūnōs dūnom δώροιο[5] δώροιϊν δώρων datief ǵr̥h1 nōi ǵr̥h1 nome[2] ǵr̥h1 nomus[2] wordai[7] wordamiz saxoī saxoīs dūnūi dūnobom dūnobo δώρῳ δώροιϊν δώροισι[8] ablatief ǵr̥h1 nōt[10] ǵr̥h1 nios[2] ?[12] ********** saxōd saxoīs[26] dūnū dūnobim dūnobi ********** instrumentalis ǵr̥h1 nō ǵr̥h1 nobh ih1 [2] ǵr̥h1 nōis ?[13] ********** dūnū dūnobim dūnūs ********** locatief ǵr̥h1 noi ǵr̥h1 noh1 ou ǵr̥h1 noisu ********** saxō saxoīs[26] dūnei dūnou dūnobi **********
Athematisch Proto-Indogermaans: *rēḱs ('keuning') Oergermaans: *gastiz ('gas') Aajdlatien: rex ('keuning') Oerkeltisch: *druwits ('druïde') Episch Grieks: κόραξ ('raof') inkelvoud dualis miervoud inkelvoud miervoud inkelvoud miervoud inkelvoud dualis miervoud inkelvoud dualis miervoud nominatief rēḱs rēǵh1 e rēǵes gastiz gastijiz rex reges druwits druwide druwides κόραξ κόρακε κόρακες genitief rēǵos rēǵh1 e[2] rēǵōm gastisa gastijôn regis regōm druwidos druwidou druwidom κόρακος κοράκοιν κοράκων datief rēǵei rēǵm.e[2] rēǵm.us[2] gastai gastī regei regebos druwidei druwidobom druwidobo κόρακι κοράκοιν κόραξι accusatief rēǵm. rēǵ1 e rēǵm.s gastin gastinz regem regeis druwidem druwide druwidas κόρακα κόρακε κόρακας vocatief rēǵ =nominatief gasti =nom. =nominatief =nominatief =nominatief ablatief rēǵos rēǵios[11] ?[12] ********** regeid regebos druwidī druwidobim druwidobi ********** instrumentalis rēǵeh1 [2] rēǵbh ih1 [2] rēǵbh i gastî ?[13] ********** druwide druwidobim druwidobi ********** locatief rēǵi rēǵh1 ou[2] rēḱsu ********** regei regebos druwidi druwidobim druwidobi **********
Aajdkèrkslavisch: змии ('draak') Litouws: vagis ('deef') Vedisch: patis ('gashier') inkelvoud dualis miervoud inkelvoud miervoud inkelvoud dualis miervoud inkelvoud dualis miervoud nominatief змии змија змии vagis vagys patis patī patayas genitief змија змию змии vagies vagių patais patyaus patīnām datief змию змиієма змиіємъ vagiui vagims patayai patibhyām patibhyas accusatief змии змија змиѧ vagį vagis patim patī patīn vocatief змию =nominatief vagie =nom. patai =nominatief ablatief ********** ********** patais patibhyām patibhyas instrumentalis змиіємь змиієма змии vagimi vagimis patinā patibhyām patibhis locatief змии змию змиихъ vagyje vagyse patāu patyaus patiṣu
Vootnote