Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgio III monograma Jurgis III (gimė – 1738 m. birželio 4 d. Londonas ; mirė 1820 m. sausio 29 d. Vindzoro pilis ) – D. Britanijos karalius (1760 –1820 ), Hanoverio kurfiurstas (1760 –1814 m.) ir karalius (1814 –1820 m.).
Karaliaus Jurgio II vaikaitis.
Remdamasis torių partija mėgino nuo valstybės valdymo nušalinti vigus ir sustiprinti monarcho valdžią. Su ministru pirmininku F. Northu Š. Amerikoje vykdė politiką, dėl kurios kilo Amerikos nepriklausomybės karas trukęs nuo 1775 iki 1783 m. Karas baigėsi D. Britanijos pralaimėjimu. Nuo 1765 m. Jurgis III sirgo (manoma, porfirija). 1788 m. Parlamentas svarstė galimybę valdžią perduoti sūnui Velso princui Jurgiui, bet kitais metais Jurgio III sveikata pagerėjo. Būdamas karalius ir neparlamentinės valdžios šalininkas, Jurgis III rėmė D. Britanijos karus su revoliucine Prancūzija ir Napoleonu I (1793 –1815 m.). 1806 m. Jurgis III apako , 1811 m. tapo neveiksnus . Iki Jurgio III mirties regentu buvo sūnus, 1820 m. tapęs karaliumi Jurgis IV .[1]
Vardas Gimimas Mirtis Santuokos ir vaikai Jurgis, Velso princas, vėliau karalius Jurgis IV 1762 rugpjūčio 12 1830 birželio 26 1795 vedė Karoliną Braunšveig; viena duktė Šarlotė Augusta (mirė 1817 )Frederikas, Jorko hercogas 1763 rugpjūčio 16 1827 sausio 5 1791 vedė princesę Frederiką Prūsę; vaikų nėraVilhelmsas IV, Klarenso hercogas, vėliau karalius Vilhelmas IV 1765 rugpjūčio 21 1837 birželio 20 1818 vedė Adelaidą Saksen-Meningenę; vaikai mirė vaikystėje; turėjo, be to, nesantuokinių vaikų (Ficklarensų šeima)Šarlotė 1766 rugsėjo 29 1828 spalio 6 1797 ištekėjo už Viurtembergo karaliaus Frydricho I]; vaikų nėraEduardas Augustas, Kento hercogas 1767 lapkričio 2 1820 sausio 23 1818 vedė Viktoriją Saksen-Koburg; viena duktė (karalienė Viktorija )Augusta Sofija 1768 lapkričio 8 1840 rugsėjo 22 netekėjusi Elžbieta 1770 gegužės 22 1840 sausio 10 1818 ištekėjo už Gesen-Gomburgo landgrafo Frydriko VI; vaikų nėraErnstas-Augustas, Kamberlendo hercogas, vėliau Hanoverio karalius Ernstas Augustas I 1771 birželio 5 1851 lapkričio 18 1815 vedė Frideriką Meklenburg; turėjo palikuoniųAugustas Frederikas, Sasekso hercogas 1773 sausio 27 1843 balandžio 21 turėjo palikuonių nuo žmonos Augustos Miurej Adolfas Frederikas, Kembridžo hercogas 1774 vasario 24 1850 liepos 8 1818 vedė Augustą Gesen; turėjo palikuoniųMarija, Glosterio ir Edinburgo hercogė 1776 balandžio 25 1857 balandžio 30 1816 ištekėjo už Glosterio hercogo Viljamo; vaikų nėraSofija 1777 lapkričio 3 1848 gegužės 27 netekėjusi Oktavijus 1779 vasario 3 1783 gegužės 3 Alfredas 1780 rugsėjo 22 1782 rugpjūčio 20 Amelija 1783 rugpjūčio 7 1810 lapkričio 2 netekėjusi
Jurgis III: protėviai
16. Ernestas Augustuas of Brunswick-Lüneburg
8. Jurgis I
17. Sofija Hanoverė
4. Jurgis II
18. Jurgis Viljamas
9. Sofija Dorotėja
19. Eleonora Desmier d'Olbreuse
2. Frederikas, Velso Princas
20. Albertas II of Brandenburg-Ansbach
10. Johanas Frederikas
21. Sofija Margarita of Oettingen-Oettingen
5. Karolina of Ansbach
22. Johanas Jurgis I
11. Princesė Eleonora
23. Johanetė of Sayn-Wittgenstein
1. Jurgis III
24. Ernestas I of Saxe-Gotha
12. Frederikas I of Saxe-Gotha-Altenburg
25. Princesė Elžbieta Sofija of Saxe-Altenburg
6. Frederikas II of Saxe-Gotha-Altenburg
26. Augustas of Saxe-Weissenfels (=30)
13. Magdalena Sibilė of Saxe-Weissenfels
27. Ana Marija of Mecklenburg-Schwerin (=31)
3. Princesė Augusta of Saxe-Gotha
28. Johanas VI of Anhalt-Zerbst
14. Karlas of Anhalt-Zerbst
29. Sofija Augusta of Holstein-Gottorp
7. Princesė Magdalena Augusta of Anhalt-Zerbst
30. Augustas of Saxe-Weissenfels (=26)
15. Sofija of Saxe-Weissenfels
31. Ana Marija of Mecklenburg-Schwerin (=27)
Jungtinės Karalystės valdovai Didžiosios Britanijos karalystė (1707—1800) Jugtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystė (1801—1927) Jugtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (nuo 1927)