Dėl Hanoverio interesų įtraukė D. Britaniją į Austrijos įpėdinystės karą (1740–1748 m.), nepopuliarų D. Britanijoje. Jurgis II įgijo pagarbą už drąsą 1743 m. Gottingeno mūšyje Bavarijoje. Tai buvo paskutinis mūšis, kuriame D. Britanijos monarchas dalyvavo asmeniškai. 1745 m. numalšino paskutinį jakobitų (ištremto Stiuartų dinastijos karaliaus Jokūbo palikuonių šalininkai) sukilimą. 1737 m. Gottingene įsteigė Jurgio Augusto universitetą. 1753 m. Londone – Britų muziejų. Kariavo su Prancūzija dėl Š. Amerikos kolonijų. Paskutiniais gyvenimo metais mažai domėjosi politika.[1]
Eduardas (1337–1376) • Ričardas II(1376–1377) • Henrikas V (1399–1413) • Henrikas VI (1421–1422) • Eduardas (1453–1471) • Edwardas V (1470–1483) • Eduardas (1483–1484) • Arturas (1486–1502) • Henrikas VIII(1502–1509) • Henrikas(1511) • Henrikas(1514) • Eduardas VI(1537–1547) • Henrikas Frederikas (1603–1612) • Karolis I(1612–1625) • Karolis II(1630–1649) • Džeimsas (1688–1701/2) • Jurgis II(1714–1727) • Frederikas (1727–1751) • Jurgis IV(1762–1820) • Eduardas VII(1841–1901) • Jurgis V(1901–1910) • Eduardas VIII(1910–1936) • Karolis III(1958–2022) • Viljamas(2022–dabar)