Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. | Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. | Rinktinė iliustracija |
Savaitės straipsnis  Šiaudiniškių dvaras – buvęs dvaras Šiaudiniškių kaimo (Vilkaviškio rajonas) rytiniame pakraštyje, tarp Šiaudiniškių gyvenvietės ir Alvito geležinkelio stotelės. Dvarą supa parkas, yra dviaukštis mūrinis raudonų plytų ūkinis pastatas, iškilęs XIX a. 2-ojoje pusėje. Yra dvaro tvenkiniai. Kai kurie istorikai tvirtina, kad dabartinio Šiaudiniškių dvaro teritorijoje 1380 m. Jogaila pasirašė sutartį su kryžiuočių ordino didžiuoju magistru Vinrichu fon Kniprode, kurioje slapta įsipareigojo nepadėti Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, jei jo valdas pultų kryžiuočiai. Lenkų istorikas A. Prochaska Šiaudiniškių kaimą tapatino su Dovydiškėmis. Kai kurie istorijos tyrinėtojai Dovydiškių sutartį vadina tiesiog Šiaudiniškių sutartimi. Viena aišku, Dovydiškių sutartis buvo pasirašyta kažkur Užnemunėje, bet ar Šiaudiniškiuose, ar kur nors kitur, nežinia. Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti užuominų, kad Šiaudiniškiuose lankėsi Ldk Kęstutis. 1784 m. Šiaudiniškių dvaras priklausė Kauno voiskiui Mejerui, dvare veikė vėjo malūnas. XIX a. pradžioje į dvaro sudėtį įėjo ir Karolinovo palivarkas, užėmęs 506 margus žemės, Jonaičių ir Užkuraičių kaimai. Manoma, kad tuomet ir buvo pastatyti vienaaukščiai mūriniai klasicizmo stiliaus rūmai, kurių portiką laikė šešios apvalios kolonos (po tris kiekvienoje pusėje). Kai 1812 m. Napoleono žygio į Rusiją metu čia trumpam apsigyveno Napoleono armijos kavaleristai, mūriniai rūmai jau stovėjo. 1827 m. dvare užfiksuota 15 gyvenamųjų namų su 169 gyventojais. 1860 m. dvarininku buvo Balogas. Dvaro reikšmė išaugo, kai buvo nutiestas Kauno–Kybartų geležinkelis ir netoli pastatyta Alvito stotis. 1861 m. balandžio 21 d. 18 ūkių valstiečiai, protestuodami, kad negauna žemės, neatėjo į darbą ir jame nepasirodė 15 dienų. 1878 m. kaime ir dvare stovėjo 15 namų, kuriuose gyveno 108 vyrai ir 122 moterys. 1889 m. dvare gyveno 181 gyventojai: 163 lietuviai, 15 vokiečių ir 3 lenkai). XIX a. pabaigoje užėmė 1317 margų (iš jų – pusę užėmė pievos) plotą. Dvaro teritorijoje stovėjo 12 mūrinių ir 14 medinių namų. | liepos 1 d. įvykiai Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva  Pagal susitarimą Vikipedijoje laikomasi oficialių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir rekomendacijų.
Pagrindinis ir visuotinai vartotinas terminas – terminas, rekomenduotas (arba priimtas) VLKK bei esantis VLKK aprobuotuose žodynuose. Kitos pastabos:
| Naujienos
|