Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. | Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. | Rinktinė iliustracija |
.svg){kind=small}
Savaitės straipsnis  Naujasis arsenalas – istorinis pastatas Vilniuje, Žemutinės pilies teritorijoje, nacionalinės reikšmės architektūros ir istorijos paminklas. Stovi į šiaurę nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir į vakarus nuo Senojo arsenalo. Įrašytas į Kultūros vertybių registrą, priklauso Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui. Pastate įsikūręs Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Archeologinių tyrimų duomenimis, XIV a. dabartinio pastato vietoje stovėjo gotikinis mūrinis namas, kurio išorinė siena sutapo su Žemutinės pilies gynybine siena. XVI a. namas rekonstruotas, prie gynybinės sienos pristatant du priestatus. 1545 m. Franco Hogenbergo Vilniaus plane pavaizduotas ilgas vieno aukšto pastatas, rytiniame gale užsibaigiantis aukštu bokštu-švyturiu. 1737 m. Fiurstenhofo plane pastatas pavaizduotas sujungtas su kitais dviem, lygiagrečiai stovinčiais pastatais. Šiame sujungtų pastatų komplekse XVIII a. pradžioje buvo Žemutinės pilies kunigaikščių rūmų oficinos. Spėjama, kad būsimo Naujojo arsenalo pastate 1648–1794 m. veikė Pilies jurisdikcijos teismas ir administracija. 1758 m. minimas senas, apleistas trijų aukštų bokštas ir prie jo prisišliejęs „tuščias, apgriuvęs pastatas”, kurį Vilniaus pilies prižiūrėtojas Mykolas Horainas atidavė Katerinai Sežputovskai su sąlyga, kad ji jį suremontuos. XVIII a. pabaigoje Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis pastatą pagal Martyno Knakfuso projektą rekonstravo ir pritaikė arsenalui. Rekonstruotas pastatas iš pradžių buvo vadinamas naujuoju arsenalu, o nuo XIX a. pradžios kartu su kitais Senojo arsenalo pastatais – arsenalu. 1799 m. Naujajame arsenale iš kiemo pusės pristatyti trys pandusai, ties jais antrojo aukšto sienose iškirstos durys patrankoms įvežti. 1816 m. prie Naujojo arsenalo šiaurės vakarinio fasado pristatytas masyvių kolonų ampyrinis portikas. 1831 m. Naujasis arsenalas paverstas gynybinėmis kareivinėmis, langų vietoje nuo Neries pusės įrengtos šaudymo angos. 1841 ir 1849 m. pastatas remontuotas. 1863 m., vykstant sukilimui, pastate įrengtas politinių kalinių kalėjimas. Po Pirmojo pasaulinio karo Naujajame arsenale buvo lenkų kareivinės, karinei paskirčiai pastatas naudotas ir po Antrojo pasaulinio karo. 1960–1965 m. pagal architekto Sigito Lasavicko ir inžinieriaus Napoleono Kitkausko projektą Naujasis arsenalas rekonstruotas, pritaikytas Lietuvos nacionaliniam muziejui su saugyklomis, 1968 m. atidarytas lankytojams. 2024 m. pavasarį uždarytas rekonstrukcijai. | liepos 15 d. įvykiai Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva  Pienžuvinės (Chanidae) – arkliagalvių (Gonorynchiformes) būrio kaulinių žuvų šeima, kurioje yra 1 gentis ir 1 rūšis – pienžuvė (Chanos chanos). Tai didelė, greita žuvis aptakiu sidabrinės spalvos kūnu ir neįprastai didele, labai skelta uodega. Minta filtravimo būdu. Ji gali gyventi įvairaus sūrumo vandenyje, tačiau didžiąją gyvenimo dalį praleidžia gėlame vandenyje, o į jūrą išplaukia neršti. Lervutės ir jaunikliai vystosi šiltose pakrančių pelkėse, apysūriuose ar gėlame vandenyje Pietryčių Azijoje ir Ramiojojo vandenyno vakaruose. Šių žuvų lervutės gaudomos jūroje ir tvenkiniuose auginamos maistui. Šios savaitės iniciatyva yra verslinės žuvys. | Naujienos
|